What Is True? I
Anna - mirusi sesuo.
Marisa - bando išsiaiškinti kas jos sesers žudikas.
Liam - Annos sesers buvęs bosas ir sužadėtinis.
Kas nutiks kai paaiškės, jog Anna gyva? Ar Liam sugebės likti su Marisa? O kaip susiklostys dar negimusio vaikel...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Pabudus ryte, pakilau iš lovos neprižadindama Liam. Manau jam po vakar dienos reikalingas poilsis. Neįsivaizduoju kas jį taip nuvargino. Bijojau net pagalvoti, kad jis turi kitą moterį. Bet taip jis tikrai negalėtų su manimi pasielgti.
Persirengusi nusileidau laiptais žemyn į virtuvę. Peržiūrėjau šaldytuvo turinį ir atsidusau. Taip norėčiau ananaso...
Hm parduotuvė visai netoli, tad kodėl nepasivaikščiojus? Užsimečiau rudą paltuką ir pasiėmusi rankinę išžigiavau jos link. Rytas dar nebuvo šiltas, nors saulė jau kilo, bet oras dar nebuvo įšilęs.
Parduotuvėje pasiėmiau pirkinių krepšį ir lėtai vaikščiodama vis stabteldavau ties maisto produktų lentynom. Apsipirkdama užtrukau apie 20 minučių, todėl namo eidama pagreitinau savo žingsnius.
Galbūt Liam pabudo ir neradęs manęs susirūpino? Juk mobilų palikau namuose.
Bet grįžus iškart užlipau laiptais į mūsų miegamąjį ir ten Liam neberadau. Nejaugi jis manęs nepasigedo?
-Liam!-sušukau nerimaudama.-Liam!!!
Namuose be mano žingsnių skendėjo tik mirtina tyla. Čiupau mobilų. Jokių jo žinučių ar praleistų skambučių. Surinkau jo numerį.
-Mieloji, aš darbe,-tarė atsiliepdamas.-Negaliu ilgai kalbėti, nes turiu daug ką nuveikti. Atsiprašau, jog išlėkiau nepranešdamas.
-Suprat...-norėjau tarti, bet jis baigė pokalbį.
Kas per velniava? Liam keistai elgiasi. O dar tas nerimas jo balse... Lyg bandytų kažką nuslėpti.
*Praėjo 2 menėsiai. Jau esu kaip 5-ą mėnesį nėščia. Ir viskas tikrai neina geryn. Tiek su Liam, tiek su mano padidėjusiu pilvu.
Dabar sunkiau ką nors daryti, bet vis dar sugebu apsikuopti aplink save. Sunkiai miegu naktimis. Kartais iš vis nueinu miegoti anksti ryte, kai Liam negrįžta namo. O tai nutinka bent kartą į savaitę. Stengiuos nekelti sau streso ir nepakenkti mažyliui.
Ne kartą bandžiau kalbėtis su savo mylimuoju, bet jis vis tai atideda vėliasniam laikui, kuris taip ir neatėjo. Teisinasi jog turi daug darbo, nors nemanau, kad tai darbo reikalai. Kamuoja tiesiog bloga nuojauta...
Manau, jog jis atšalo. Gal jo jausmai blėsta?
Aš turiu būtinai su juo pasikalbėti, nes atrodo mano mintys mane išves iš proto. Nebegaliu būti nežinioje ir kelti mažyliau pavojų, nerimaudama.
Sulaukusi vakaro, atsiguliau į lovą laukdama Liam. Esu nusiteikus rimtam pogalbiui. Kol negausiu jo normalių atsakymų, tol neatsikabinsiu.
Vis žvelgiau į ant sienos kabantį laikrodį. Laikas ėjo nežmoniškai lėtai. Kambaryje girdėjosi tik jo tiksėjimas ir mano kvėpavimas.
Glosčiau pilvą save ramindama. Jis turi šianden grįžti. Privalo. Nes kitaip aš jį pati susirasiu.
Po vidurnakčio išgirdau bildesį apačioje. Žingsniai artėjo mūsų kambario link. Įjungiau šviesą, įsisupau į chalatą ir sunėriau rankas po krutine.
Durys atsidarė ir sutikau Liam pavargusį žvilgsnį.
-Kodėl tu vis dar nemiegi ir nesi lovoje?-paklausė jis praeidamas ir nusispirdamas batus. Švarką pakabino ant kėdės atlošo, o kaklaraištį numetė ant naktinio staliuko.
-Labas ir tau. Laukiau tavęs,- jaučiau kaip pyktis plūsteli venomis.-Turime pasikalbėti. Tuojau pat.
Sukritęs ant lovos, ėmė atsiseginėti marškinių sagas ir toliau nebekreipė į mane dėmesio.
-Ne,-susiraukiau.-Ne! Tučtuojau su manimi pasikalbėsi ir tik tada galėsi eiti ilsėtis. Man jau gana viso šito cirko! Nebegaliu kankintis, negaliu kankinti vaiko, kuris vis dar manyje!
-Nusiramink. Kodėl šauki, jei gali kalbėti ramiai?
-Tu nori, kad būčiau rami?,-jis veda mane iš kantrybės.- Kur po velnių tu bastaisi? Kodėl negrįžti net kartais namo?
-Dirbu.
-Nemeluok!-suklykiau.-Gana melo. Gana! Žinau, jog nebūni darbe! Tad arba klok tiesą arba...
-Arba kas?-pakilo nuo lovos ir priėjo arčiau.
Trūko kantrybė ir tėškiau jam antsausį. Pykčio ašaros liejosi skruostais.
Jo veidas pasikeitė. Dabar jis supyko. Bet man buvo nebesvarbu, jis nusipelnė to.
-Ne tavo sušiktas reikalas kur aš būnu ir su kuo! Jei tau kažkas nepatinka, gali neždintis iš MANO namų!-sušuko jis ir stumtelėjo mane į šoną.-O dabar einu nusiprausti. Jei nori būti gera, tylėk ir eik atsigulti į lovą.
Jam išėjus, sukūkčiojau. Jis turi kitą. Jis tikrai turi kažką kitą... Mano Liam niekada su manim taip nepasielgtų.
Skausmas draskė širdį, bet jau žinojau ką darysiu. Šokau į džincus, šiltą megztuką, užsimovusi batus ir pagriebusi paltą, bei rankinę išbėgau pro duris. Palieku šiuos namus. Palieku tave Liam. Mano meile...
