What Is True? I
Anna - mirusi sesuo.
Marisa - bando išsiaiškinti kas jos sesers žudikas.
Liam - Annos sesers buvęs bosas ir sužadėtinis.
Kas nutiks kai paaiškės, jog Anna gyva? Ar Liam sugebės likti su Marisa? O kaip susiklostys dar negimusio vaikel...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Nicklasas vis dar neatsigavo. Matau jog jo elgesys pasikeitė, dažnai lindi kambaryje, niekur nenori eiti, mažai valgo. Bet su laiku jis susitaikys, kad tėčio jo gyvenime nebus.
Po kelių dienų grįžtu su sūnumi atgal namo. Į Budapeštą. Čia manęs niekas nelaiko, o ten susikūriau naują gyvenimą. Sūnų supažindinau su savo šeima, daugiau jokių reikalų čia nebėra.
Žinoma kartais su Nicklasu atkeliausiu atgal, bet tik dėl mamos.
-Mamyte,-pabaksnojo į ranką Nicklasas.-Aš noriu namo.
-Jau greitai mažuti, liko tik dvi dienos ir būsime namuose, - nusišypsojau ir apkabinau.
Jis tik linktelėjo ir prisiglaudė stipriau. Ak, bus keista sugrįžti į savo vėžes.
Po kelių dienų*
-Ar jau susikrovei visus daiktus į lagaminą? - paklausiau sūnaus, kai pati baigiau susidėti daiktus kelionei.
-Jau baigiau,- šyptelėjo berniukas.
-Šaunuolis, tu taip greitai augi, - nusišluoščiau nuo skruosto ašarą. - Prižadėk, kad niekada nepaliks mamos.
-Niekada, niekada, tu tik neverk,- paglostė man ranką.
-Eime papietauti ir galėsime važiuoti į oro uostą. Močiutė su seneliu mus nuveš.
Su sūnumi pasiėmėme lagaminus ir nužingsniavome virtuvės link. Juos palikau koridoriuje prie durų ir nuėjome papietauti.
-Aš taip tavęs pasiilgsiu Marisa,-sukuždėjo apkabindama mama. - Ir tavęs Nickai labai labai.
-Močiute, mes dar atvažiuosime pas jus ne vieną kartą,- šypsojosi berniukas.
-Mama, mama!-pasigirdo balsas svetainėje ir į virtuvę įžingsniavo Anna su Liam.-Mes turime puikių naujienų!
Anna kaip visada atrodė gražiai, ilgos kojos ir trumpa prabangi suknelė. Ji džiūgavo. Į Liam nė ne žvilgtelėjau. Jis kėlė man pyktį.
-Dėdė Liam!-nušvito Nicklasas ir nubėges jį apkabino. - Aš ir mama norėjome tau padėkoti, kad suradai mano tėtį.
Suspaudžiau lūpas, mama išsigandusi klausiamai pažvelgė į mane. Aš papurčiau galvą. Liam taip pat buvo pasimetęs.
-Apie ką kalbi Nickai?-paklausė Liam.
-Tu mamai parke pasakei apie mano tėtį. Todėl noriu padėkoti. Gaila, kad jo nėra, bet aš kiekvieną dieną meldžiuosi. Mamytė sakė, jog jis danguje.
Mano mažasis meldžiasi, štai kodėl jis vakare kažką tyliai niurna sau po nosimi.
Liam veidas tapo neįskaitomas. Juk jis norėjo neturėti sūnaus, tad kodėl sureagavo į tai taip keistai?
