'What is true? I', 'Time Flies II' (With Liam Payne)

Untitled Part 22

Noriu pranešti, kad pagaliau grįžau visam prie šis istorijos rašymo. Daugiau nebereikės laukti mėnesiais naujų dalių :) Gero skaitymo!

Liam visą laiką kamantinėjo daktarą klausdamas, ko man prireiks nešiojant kūdikį savyje. Buvo neramu stebėti juos ir neįsiterpti, bet jaudinausi kas nutiks, lai liksiu su Liam vienu du.

Nesuprantu, kaip galėjau nepagalvoti, jog galiu būti nėščia, kai mylėjomės nesisaugodami? Kokia turėjau būti kvaila ir nepastebėti, kad man vėluoja menstruacijų ciklas?

Baigus Liam kalbėti su gydytoju kartu patraukėme jo automobilio link. Iki to laiko, kol neatsidūrėme vieni mašinoje, tvyrojo nemaloni tyla ir kūną kaustanti įtampa. Prisisegusi saugos diržą galvą nunarinau ir pažvelgiau į savo drebančius pirštus.

-Suprantu, kad tokia žinia priverčia susvyruoti, ir tau greičiausiai prireiks laiko priprasti prie šios minties. Tiesiog noriu, kad nejaustum... spaudimo...-pasiryžau nutylėti ir pati pradėti pokalbį.

-Kokio spaudimo?

-Na, tarsi turėtum pasiūlyti ką nors daryti, tinkamai pasielgti,-nenatūraliai nusijuokiau.

-Manai, galėčiau jausti spaudimą dėl to, kad reikia tave vesti?

-Matyt, tai ir norėjau pasakyti. Pukiai suprantu, kad nenori pirštis antrą kartą, kai vis dar nesusitaikstei po savo sužadėtinės netekties. Taigi noriu, kad žinotum, jog nesitikiu to iš tavęs.

-Iš kur žinai, ką manau apie santuoką, jei net neklausei?

-Tau visai nereikia manęs vesti vien todėl, kad laukiuosi. Man tikrai nereikia vyro, kuris jaustųsi pakliuvęs į spąstus.

Kurį laiką Liam stebeilijo į mane.

-Ką nori pasakyti? Ketini ir toliau dirbti striptizo klube, kad įstengtum nusamdyti auklę?

-Ne!

-Iš ko ketini gyventi?

-Turiu susitaupiusi...

-Ar tu bent nutuoki, kiek pinigų teikia vaikui?

-O tu?-atšoviau.

-Tiesą sakant, taip. Mano draugas pasakojo. Tau reikės daug daugiau nei menkų santaupų,-jis suraukė antakius.-Pamirškime pinigus. Ar gerai apsvarstei, ką reiškia būti vieniša motina? Vienai rūpintis kūdikiu dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę?

Nusukau žvilgsnį į langą. Tegalvojau, kad aš ir Liam auginsime vaikelį ir rūpinsimės juo kartu. Kaip galėjau taip susipinioti? Suvilgiau lūpas ir sukaupiau jėgas, kad balsas nevirpėtų, o žodžiai skambėtų kuo įtikinamiau. Mėginau kalbėti taip, tarsi mudu svarstytumėme pačius kasdieniškiausius klausimus, pavyzdžiui, kaip praleisti šią dieną, o ne visą likusį gyvenimą.

-Ką siūlai?

-Visai nesvarbu, ko noriu aš ar ko nori tu. Svarbiausia, ko reikia kūdikiui - dviejų mylinčių tėvų, gyvenančių po vienu stogu ir kartu juo besirūpinantčių. Štai ko reikia vaikui.

Liam pažvelgė į mane. Jis troško savo vaikui tokio gyvenimo, kokio neturėjo pats. Tokio, kokio pats taip skausmingai ilgėjosi - saugaus ir užtikrinto. Mane užplūdo neišmatuojamas meilės jausmas. Širdis daužėsi kaip pakvaišusi, o sielą užliejo nesenkančio organizmo banga. Vargais negalais priverčiau nusiraminti ir ir elgtis ramiai, apgalvotai. Svarbiausia - neskubėti.

-Liam, ką nori pasakyti?-ramiai pasiteiravau žvelgdama į jo rudas akis, kuriose mačiau švelnumą.

-Mes tuoksimės.

Siūliau jums paskaityti naują mano short story istoriją: Tai lietus kaltas...[N.H] ↓