What Is True? I
Anna - mirusi sesuo.
Marisa - bando išsiaiškinti kas jos sesers žudikas.
Liam - Annos sesers buvęs bosas ir sužadėtinis.
Kas nutiks kai paaiškės, jog Anna gyva? Ar Liam sugebės likti su Marisa? O kaip susiklostys dar negimusio vaikel...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Liam, susikaupęs ir įsitempęs laukė mano atsakymo.
-Gerai. Mes susituoksime, jei tu to nori,-ramiai atsakiau.
-Tai ne visai tai, ko aš noriu.
Išlikau abejinga. Buvo sunku negalvoti, kad susituoksime iš pareigos, o ne meilės. Skaudu žinoti, jog šis jausmas nėra abipusis.
-Turėsi nebedirbti mano klube,-Liam ėmė garsiai reikšti savo mintis.-Apsigyvensi mano namuose. Ten tau nieko netrūks...
-Aš nenoriu palikti vienos mamos,-papurčiau galvą.-Be to, tavo tarnaitė Kara, manęs nekenčia.
-Savo motiną gali pasiimti kartu, o Karą atleisiu,-šyptelėjo.-Ji ir ankščiau kėlė man įtarimų, tad galėsiu jos atsikratyti.
-Mano mama nesutiks palikti savo namuko. Ji prisirišusi prie jo.
-Kažką sugalvosime. Juk ji supras mūsų situaciją.
Atsidusau. Kai jis susitiks su mano mama iškarto supras, kad esu Anos sesuo. Kas nutiks, kai tiesa išaiškės? Būsiu palikta viena, be darbo ir dar su pilvu. Vaikui tai nebus į naudą. Giliai įkvėpiau bandydama nuraminti savo mintis. Viskas turi būti gerai.
-Bet tu jos nė nepažįsti,-ėmiau įdėmiai apžiūrinėti savo rankas ir atkalbėti jį.
-Mari, mano kėtinimai yra kuo nuoširdžiausi, todėl nemanau, kad ji supyks. Tikiu, kad tavo mama priims mane. Liaukis rūpintis tokiais mažmomžiais, tau negalima jaudintis.
Jis sunėrė mūsų rankų pirštus. Kol dar galiu, mėgausiuosi Liam šiluma.
-Vykstame pas tave.
Įsitempiau. Laikas baigėsi.
-Liam, aš turiu tau kai ką pasakyti,-nurijau gumulą gerklėje pasirįždama iškloti tiesą, kol jis pats nesuprato.-Bet prisimink, jog aš esu tokia, kokią tu iki šiol mane matei.
-Ką turi galvoje?
-Ar nepasirodžiau tau pažįstama, kai pirmą kartą mane pamatei?
-Primenei man Aną.
-Taip, bet gal prisimeni jos mažąją sesutę?
-Nelabai, tik kelis kartus ją buvau matęs.
-Aš...-nemaniau, kad bus taip sunku pasakyti jam tiesą.-Aš esu jos sesuo.
-Velnias!-jis suurzgė ir sustabdė automobilį kelkraštyje. Liam ištraukė savo ranką iš mano tirtančio delno, bei smogė ja į vairą.-Dabar priminiau, kad net ir vardas jos toks pats. Kaip galėjau būti toks kvailas?
-Liam,-paliečiau jo petį, bet jis nusipurtė ir piktai pažvelgė į mano veidą.-Atsiprašau, kad tai slėpiau, bet nemaniau, kad tau tai bus labai svarbu.
-Svarbu? Man rūpi kas tu esi! Kodėl melavai, ką dar slėpi?!-šaukė jis, o mano akyse ėmė kauptis skausmo ašaros.
-Nešauk ant manęs!-sukūkčiojau ir bandžiau atsegti savo saugos diržą. Pro byrančias ašaras vos galėjau pamatyti raudoną mygtuką.-Jei jau taip nori žinoti, kodėl įsidarbinau pas tave, tai prašom. Maniau, kad tu gali būti kaltas dėl mano sesers mirties, todėl ėmiau ieškoti įkalčių! Jų neradusi - viską nutraukiau. Bet įsidėmėk, jog slėpiau tai, nes Myliu Tave, Liam!
Iššokau iš automobilio ir stipriai trenkdama mašinos durelėmis, ėmiau greitai žingsniuoti kelkraščiu. Viskas atsitiko daug blogiau, nei aš tikėjausi.
Kūkčiodama valiausi rankove šlapius skruostus ir žengiau per kelią į kitą jo pusę. Mašinos pypsėjimas privertė stabtelėti ir pažvelgti į mane visu greičiu artėjantį automobilį. Aiktelėjau, kai netikėtai buvau nublokšta stipraus kūno į šalį ir užkritusi visu kūnu ant jo.
-Tu nori mirti?!-sušuko Liam stipriai glausdamas prie savo krūtinės. -Tas mulkis vos tavęs nesuvažinėjo.
-Aš... Tik...
-Ššš,-švelniai priglaudė savo lūpas prie manųjų, priversdamas liautis verkus.-Viskas gerai. Tu pasielgei kilniai, Mari. Esi labai drąsi stengdamasi rasti kaltininką, dėl prarastos sesers.
Nusišypsojau ir pakilau kartu su Liam nuo žolės.
-Ir noriu, kad žinotum, jog tave vedu ne tik dėl vaiko, bet ir todėl, nes tave myliu,-apkabino mene per liemenį tardamas tai, kas suvirpino mano širdį iki patčių jos gelmių.-Nagi, važiuokime aplankyti tavo mamos.
Dabar šis dalykas yra baisiau, nes barnis su Liam.
