'What is true? I', 'Time Flies II' (With Liam Payne)

Untitled Part 6

Pramerkusi akis supratau jog aš vis dar su kauke. Buvau apvilkta ilga vyrišką maike. Bet pala...

Greitai atsisėdau ir apsidairiau aplink. Gulėjau ant baltos sofos, kuri yra kažkokiame kabinete. Prie lango stovėjo minkštą darbo kėdė ir didelis juodas stalas.

-Jau pabudai?-išgirdusi duslų vaikino balsą kruptelėjau ir pasukau veidą į šoną, jog pamatyčiau kas jis.

-Kas tu? Ir ką aš čia veikiu?-kalbėjau ramiai, nes nenorėjau pasirodyi silpnutė.

-Nejaugi neatsimeni, kaip tave išgelbėjau merginų tualete?-nusišypsojo jis ir prisėdo šalia. -Beje aš Liam Payne.

-Ačiū.

-Žinau jog čia dirbi.

-Taip ir kas tau darbo?

-Aš šio klubo savininkas.

Tai jis. Aš atkeršysiu tau, jei tu nužudei mano seserį.

-Aš Paslaptingoji Afroditė.

-Nėjau nepasakysi man savo tikrojo vardo?

-Ne. Galiu jau eiti?-prikandau lūpą.

-Su viena sąlyga.

-Kokia?

-Pasakyk savo vardą.

-Hmm...-nežadu jam jo sakyti.-Aš Clara.

-Manau jog dar susitiksime,-nusišypsojo.

-Tikiuosi,-nė nesvajok, jog daugiau nesutiksime.

Išėjusi iš kabineto nulipau laiptais žemyn ir nukaukšėjusi iki persirengymo kambarelio, atsidusau.

Persirengusi savuosius drabužius išskubėjau namo pro galinęs klubo duris. Negaliu patikėti, kad mane išgelbėjo mano sesers žudikas. Na bet po šio dalyko aš nemanau, kad jis taip galėjo su ja pasielgti.

Kodėl viskas taip sudėtinga? Vistiek aptikrinsiu jį ir visą klubą, kol išsiaiškinsiu tiesą.

Suprantu, kodėl Anna jį pamilo. Jis gražus. Ne, jis nuostabus. Jo kūno sudėjimas tiesiog varė iš proto, o akys ir ta šypsena vertė susileisti vietoje. Urgh... Gerai jog moku tai paslėpti. Nežadu jo įsimylėti. Tai būtų kvaila.

Grįžusi namo, nutipenau į savo kambarį ir persirengusi naktinius, kritau į lovą.

Esu jam dėkinga, kad nepaliko manęs tame tualete su tuo prievartautoju. Jis iš ties parodė savo gerąją pusę. Įdomu kokia jo blogoji pusė. Tikiuosi neklydau jog įsidarbinau tame klube.

*Rytas*

Susiruošusi į mokyklą, pradėjau lėtai eiti takeliu, kol prie manęs neprivažiavo juodas džipas.

-Ko nori Derekai,-sumurmėjau.

-Tavęs.

-Nejuokauk, nes tai liks tavo svajone,-nusijuokiau ir paspartinau žingsnį.

Staiga pasigirdo uždaromų durų garsas ir atsisukusi buvau priremta prie sienos.

-Su manimi taip nekalbėsi, katyte, nes nežinai ką aš galiu,-spjovė ir ėmė bučiuoti mano kaklą.

-Užsikrušk! Niekada nebūsiu tavo!

-Tu tuo įsitikinus?- stipriai sukando mano kaklo odą.

-Aš užtikrinta, kvailį!-įkvėpiau oro ir sulenkusi koją iš kelienio trenkiau į jo tarpkojį.

-Kitą kartą tu nepaspruksi!-sušuko jis, kai jau buvau toli nuo jo.

Jis išprotėjo. Lai negalvoja, kad aš pasiduosiu jo užgaidom.

*Po pamokų*

Man būtinai reikia mašinos. Jau atsibodo vaikščioti pėsčiomis. Ir dar tas Derekas neatstoja. Urgh.

Pravėrusi namų duris į šalį numečiau rankinę ir ėmiau ruošti pietus. Papietavusi išsiploviau lėkštę ir ėmiausi namų darbų.

Kai lauke ėmė tempti, nusprendžiau jog laikas keliauti į darbą.

Kai jau stovėjau prie klubo, nusprendžiau įeiti per galines duris.

-Ar prisimenat mūsų žvaigždutę Anna?-sustingau nugirdusi kažkieno pokalbį. Ar jie kalba apie mano seserį?

-Yeah. Ji buvo karšta. Gaila jog šeimininkas ją....

-Ša, gali kažkas išgirsti,-pertraukė jį kitas vyras.-Kartais net sienos turi ausis, o dabar važiuojam.

Greit pasislėpiau už šiukšliadėžės, jog niekas manęs nepamatytų. Mašinai nuvažiavus, gretai įėjau į vidų.

Kas tas šeimininkas? Ir ką jie norėjo pasakyti? Kažkas čia vyksta. Turiu tai išsiaiškinti.

Persirengusi į seksualius drabužius, užsidėjau juodą peruką, bei neriniuotą juodą kaukę. Atrodžiau tikrai pritrenkiančiai, kaip ir mano sušoktas šokis. Džiaugiausi tuo, kad kuo toliau tuo labiau tampu garsesnė. Atrodo net žmonių pagausėjo, kai pasirodžiau aš.

Baigus šokti patraukiau prie baro ir klestelėjau ant kėdės.

-Ar galėčiau šiai gražuoliai užsakyti kažko išgerti?-kažkas dusliai tarė. Nejau tai ir vėl jis?

-Vandens,-šyptelėjau ir atsisukau į Liam.

-Nėjau mūsų žvaigždutė negeria?

-Tiesiog užsakyk vandens,-suniurnėjau. Kodėl jis toks erzinantis?

-Prašyčiau panelei vandens, ir man vieną taurelę tekilos!-sušuko jis barmenui. -Stebėjau tavo šokį.

-Visi jį stebėjo.

-Ant scenos neatrodei jog būtum blogos nuotaikos.

-Mhm..,-tai tavo kaltė pone šmaikštusis. -Kodėl tu nesusirandi kitos pašnekovės?

-Nes noriu sužinoti daugiau apie savo šokėją.

-Aš nesu tavo nuosavybė,-uhh.

-Taip tu esi.

-Ne, nesu.

-Tu dirbi pas mane, todėl esi mano.

-Nė nesvajok. Aš tau nepriklausau, nes nesu kažkoks daiktas ar tavo nuosava kekšė,-spjoviau.

-Man patinka tokios aršios merginos,- sukikeno jis ir savo ranką padėjo man ant šlaunies.

-Trauk savo ranką, kol jos nesulaužiau,-suurzgiau.

-Tu to nepadarytum, nes...- sustojo jis kalbėti ir staiga nesupratau, kaip bet aš sėdėjau jam ant kelių. -Aš atleisčiau tave iš darbo.

Jaučiausi nugalėta. Negaliu prarasti šio darbo. Pinigai padeda man ir mamai išgyventi. Be to noriu sužinoti apie savo seserį.

-Sakiau,-sukuždėjo man į ausį ir krimstelėjo ausies spenelį. Iš mano lūpų išsprūdo aiktelėjimas. Šis jausmas buvo malonus.

Staiga jo lūpos prisiglaudė prie mano kaklo ir aš sustingau. Tai buvo keista. Jaučiau jaudulį. Man tai patiko. Jis švelniai sukando mano kaklo odą ir apsukęs mane apsivijo mano liemenį savo didelėmis rankomis. Bandžiau neišleisti dejonės, bet man nepavyko, kai jis ėmė čiulpti mano kaklo odą, taip palikdamas žymę.

-Ar neprieštarausi jog tave pabučiuočiau?-dusliai tarė. Jo šiltas kvėpavimas man į kaklą sujaukė protą.