'What is true? I', 'Time Flies II' (With Liam Payne)

Untitled Part 8

Sukandusi lūpą, bei baimės pilnomis akimis stebėjau Liam. Paaitaisiusi kaukę ir tikėjausi, kad Mr.Payne neiškrės kažko kvailo.

-Juk žinai kas nutinka, kai Liam nuosavybė yra paliečiama,-suurzgė jis ir užtaisė ginklą.

-A-aš nežinojau,-sumikčiojo jis ir atsiklaupė ant kelių.-Prašau n-nežudyk manęs.

-Tai ką padarei jai, to nesugražinsi atgal, todėl turiu tai padaryti,-tarė Liam, o vaikinas ėmė verkti.

-Aš a-a-atsiprašau,-verkė jis.- T-tai n-n-neb-bepasikartos.

Liam kelis žingsnius žengė vaikino link, o mano kūną sukaustė baimė. Nejau jis nušaus jį? Ir dar prieš mano akis?

-Tu teisus, tai nepasikartos,-sušnabždėjo Liam ir nutaikė ginklą į jo galvą.-Ar turi kažką pasakyti prieš mirti?

-Aš turiu vaiką,-verkė jis, o tai dūrė man į širdį.

-Man tai nerūpi. Tai viskas?

Pusnuogė pašokau iš lovos ir nustūmiau Liam nuo klūpančio vaikino. Aš negaliu leisti jam jo nužudyti, ypač tada kai esu pati kalta, kad neapsigyniau nuo jo. Be to jis turi vaiką ir aš nenoriu visą savo gyvenimą, dėl to graužti save. Ištiesiau rankas gindama vaikiną.

-Tu negali jo nužudyti!-sušukau.-Jis turi šeimą, kuriai jo reikia.

-Man nesvarbu. Kaip gali jį ginti, kai jis vos tavęs neišprievartavo?-sugriežė dantimis Liam.

-Bet jis to nepadarė!-gyniau jį.-Prižadėk, kad nužudysi jo. Prašau...

-Jis turi 10 sekundžių nešdintis iš mano akiračio, kol kulka neatsirado jo sumautoje galvoje,-duslus jo balsas nuskambėjo po kambarį, o vaikinas greitai pakilęs išbėgo pro duris.

Atsidusau. Bent sugebėjau išgelbėti jo vaiką nuo netekties. Mano kūnas ėmė tirtėti nuo šalčio, juk vis dėl to esu tik su apatiniais. Neišstengiau daugiau išlaikyti savo kūno, tad sukniubau ir užmerkiau akis. Man reikia pailsėti ir atsigauti po šios nakties.

-Nežadu palikti tavęs šiame klube vienos,-atsiduso Liam ir įviniojas mane į antklodę, pakėlė nuo grindų.-Keliausi į mano namus ir ten pailsėsi nieko nutrukdoma. O dabar miegok.

Nesipriešinau jam. Jis buvo teisus, todėl atpalaidavusi savo kūną ir nugrimzdau į sapnų karalystę.

#Pramerkusi akis apsižvalgiau po kambarį. Buvo keista, kad Liam nuo mano veido dar nenuėmė kaukės. Kambarys buvo labai šviesus, bei erdvus. Balti baldai su žalsvomis detalėmis darė jį prabangų ir rėžiantį akį. Pro langą jau švietė saulė, tad žvilgtelėjusi į laikrodį aiktelėjau. Jau po pietų.

-Mama mane nudės,-šokau iš lovos ir nustebau, kad esu aprengta vyriškais marškinėliais. -Na taip, vis dėl to mano suknelė liko suplėšyta.

Atidariau vienas iš kambario durų ir atsiradau vonios kambaryje. Nusipraususi veidą, plaukus perbraukiau rastu plaukų šepečiu. Išėjusi iš vonios pravėriau kitas duris ir išėjau į taip pat šviesų koridorių su daug durų. Nusileidusi laiptais žemyn, nudžiugiau, kai kažkas sušmėžavo virtuvėje. Paskubomis įėjau į ją ir sutikau įdėmų jaunos merginos žvilgsnį.

-Tu nauja tarnaitė ar jo žaisliukas?-kiek piktai paklausė blondinė.

-Nei ta, nei ta,-tyliai tariau. Geriau jau būčiau čia neatėjusi...

-Tai ko tau čia? Žinok, kad Liam po vienos nakties nepasilieka tos pačios merginos,-suniurzgė ji tarsi pavydėdama.

-A-aš..-jau norėjau jai paaiškinti, bet į virtuvę įžengė Liam tik su bokseriais.

Nužvelgiau jo V liniją ir ištreniruotą kūną. Jis buvo tikra karščio bomba. Palenkiau galvą ir leidau plaukam užkristi man ant veido. Tikiuosi jis nematė mano kaip burokas veido.

-Ji mano svečias,-tarė Liam.-Paruošk jai pusryčius, Merlina.

Ji linktelėjo ir ėmė suktis virtuvėje.

-Mr.Payne?-atsidusau.-Aš jau vykstu namo. Mama jaudinasi...

Liam tarnaitė prunkštelėjo.

-Kažkas nepatinka?-kiek garsiau tariau.

Nors nepažįstu šios kalės, bet ji man jau dabar nepatinka.

-Ne nieko, panele,-netikra šypsena šyptelėjo ji.

-Gaila,-tarė Liam.-Manau tau reikėtų persirengti prieš kažkur važiuojant.

-O kas blogai mano aprangai?-suraukiau kaktą.

-Šie marškinėliai daug ką atidengia,-sušnabždėjo man į ausį jis. -Grįžk į tą patį kambarį ir spintoje susirask sau kažko tinkamo.

Linktelėjau ir kuo greičiau nuskubėjau persirengti. Žvilgtelėjau į drabužius. Vien suknelės ir aukštakulniai. Hm ši tiks. Apsivilkusi juodą suknelę, aukštakulnius paėmiau į rankas ir žvilgtelėjau į veidrodį. Atrodžiau gražiai, bet mano veidą vis dar slėpė kaukė. Nežinau kodėl, bet norėjau ją nusiimti. Nenusiėmusi kaukės ir basomis kojomis nusileidau laiptais žemyn. Įžengusi į virtuvę norėjau atsisveikinti su Mr.Payne, bet pamatytas vaizdas privertė mane juo pasišlykštėti.

-Hm. Aš jau keliausiu ir netrukdysiu ką pradėjot,-atsikrenkščiau ir Liam atšoko nuo tarnaitės.

-Tu ne taip supratai,-bandė teisintis jis.

-Man tai nerūpi,-tariau, bet kažkas viduje tai neigė.-Tai jūsų reikalas ir neturite man kažką aškinti. Juk mes tik darbdaviai.

Apsisukau ir išskubėjau pro lauko duris. Vis del to jis ne toks kaip galvojau...