What Is True? I
Anna - mirusi sesuo.
Marisa - bando išsiaiškinti kas jos sesers žudikas.
Liam - Annos sesers buvęs bosas ir sužadėtinis.
Kas nutiks kai paaiškės, jog Anna gyva? Ar Liam sugebės likti su Marisa? O kaip susiklostys dar negimusio vaikel...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
-Sveika mama. Labai tavęs pasiilgau,-apkabinau ją oro uoste, nepaleisdama sūnaus rankutės.-Susipažink su savo anūku, Nicklasu.
-Nikas,-prisistatė berniukas ir ištiesė savo ranką.
-Koks mandagus vaikas,-nusišypsojo mama suspausdama jo delną.-Ir koks suaugęs.
-Mamyte, juk sakiau, kad aš didelis.
Sukikenau. Jis toks mielas.
-Eime į automobilį,-tarė mama paimdama Nicklaso lagaminą.-Nickai, susupažinsi su mano vyru. Jis yra tavo dėdė.
-Aš turiu dėdę?-nustebo berniukas.-Mamytė to net nesakė.
-Tavo mamytė jau pavargus po kelionės. Kartais pamiršta pasakyti svarbius dalykus.
Pavarčiau akis. Nesu tokia jau pavargus, bet manau neverta man daug pasakoti, kai Nicklasui bus įdomu bendrauti su savo močiute ir ji jam papasakos dar ir ne tokių dalykų.
Pasisveikinę su mamos sugyventiniu sukrovėm bagažą ir pajudėjome namo. Vėl į skurdų rajoną, bet pasiilgau to namų jaukumo, šeimos bendravimo.
Namas iš išorės nepasikeitė. Bet vidus... Vidus buvo atrenovuotas ir kamabrius puošė nauji baldai.
-Marisa,-tarė mama.-Tau ir berniukui paruošėme tavo kambarį.
-Ačiū,-šyptelėjau ir patraukiau kambario link.-Einu išsikrauti daiktus.
Nicklasas patraukė kartu su manimi. Galbūt nenorėjo likti vienas su močiute ir dėde.
Kambaryje buvo pakeista lova. Ši buvo plati ir rudos spalvos. Sieno nudažytos melsvai, o kitka nelabai ir pasikeitę.
-Mamyte.
Atsisukau į Nicklasą. Šis atsisėso ant lovos ir pasirėmė veidą delnais. Jis buvo išvargęs.
-Pamiegok mažuti,-paglosčiau jo plaukus ir nuėmiau jo batukus. Sūnų paguldžiau į lovą ir apklojau vaikystes antklode.
Berniukas po kelių minučių jau giliai kvėpavo. Užmigo.
Tuo metu iškroviau mūsų daiktus ir sudėjau į spintą. Peržvelgiau senus drabužius ir nutariau vėliau kai kuriais atsiratyti.
Persirengiau į šortukus ir maikę, atsiguliau šalia sūnas ir apkabinusi jį leidau sau užmigti.
Prabudau tik vakare, bent maniau, kad yra vakaras nes už lango buvo tamsu. Šoktelėjau iš lovos, kai pamačiau jog Nicklaso vieta šalia manęs tuščia.
-Mažuti!-sušukau eidama link svetainės.
Iš ten sklido žmonių balsai. Galėjau puikiai atpažinti balsų savininkus.
Sustojau lyg įbesta. Mamos neramus žvilgsnis sustojo ties manimi ir Jis atsigrežė. Žvelgiau į jo rudas akis ir negalėjau nuleisti akių. Atrodė, jog likome vieni kambaryje. Ilgesys ir skausmas užpildė širdį. Jausmai niekur nedingę ėmė veržtis.
-Mari!-sušuko puikiai pažįstamas moters balsas.
Nukreipiau žvilgsnį į šalia Liam sėdinčią Anną. Jos ranka buvo įsikibusi į jojo ranką. Žinojau, kad jie kartu. Žinojau, jog jie susituokę. Žinojau, kad Anna negali pastoti. Bet... Ji nežinojo, kad laukiausi nuo Liam vaiko. Ji nežinojo nieko, kas buvo susija su manimi ir jos vyru.
-Sveika, Anna,-nusišypsojau ir žengiau jų link.
Ji stipriai mane apkabino. Pasiilgau jos, bet šiuo metu negalėjau nieko sau padaryti. Skaudėjo. Jie abu suteikė man skausmo. Ypač Anna net nenutuokdama kiek man teko kankintis.
-Prabėgo daug metų,-atsiduso ji laiminga.-Tu labai pasikeitei.
-Taip. Labai daug,-stengiausi kalbėti kuo ramiau.-O tu vis dar atrodai taip pat.
Apsižvalgiau aplink kambarį, bet Nicklaso čia nebuvo.
-Jis mano kambaryje,-tarė mama supratusi ko ieškau.
-Kas jis?-nesuprato Anna. Liam veidas taip pat buvo kiek susidomėjas.
Hmm. Tai jie vis dar nematė jo. Puiku, bus staigmena.
-Minutėle,-šyptelėjau ir nuskubėjau mamos kambario link.
Nicklasas žiūrėjo televizorių ir kažką piešė baltame lape. Buvo toks susikaupęs ties savo darbu, kad nė nepamatė kaip įžengiau į kambarį.
-Nicklasai, kodėl tu ne kartu su visais svečiais svetainėje?-paklasiau atsitūpdama šalia jo.
-Laukiau, kol tu pabusi. Nenorėjau būti su nepažįstamais,-jis pakėlė savo rudas akutes pažvelgė į mane.
-Šaunuolis,-nusišypsojau.-Eime persirengti ir eisime susipažinti. Gerai?
-Gerai mamyte.
Paėmiau sūnui už rankytės ir nusivedžiau į mūsų kambarį. Persirengiau į laisvą suknelę ir pasitaisiau makiažą. Tada padėjau persirengti berniukui.
Paėmiau Nicklasą ant rankų ir atsidusau. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Nurimusi, lėtai žengiau svetainės link.
-Noriu jus supažindinti su mano sūnumi, Nicklasu,-tariau garsiai atkreipdami visų jų dėmesį.
-Sveiki. Aš Nikas,-nusišypsojo berniukas labiau apsivydamas aplink mano kaklą.
