What Is True? I
Anna - mirusi sesuo.
Marisa - bando išsiaiškinti kas jos sesers žudikas.
Liam - Annos sesers buvęs bosas ir sužadėtinis.
Kas nutiks kai paaiškės, jog Anna gyva? Ar Liam sugebės likti su Marisa? O kaip susiklostys dar negimusio vaikel...
Oops! Questa immagine non segue le nostre linee guida sui contenuti. Per continuare la pubblicazione, provare a rimuoverlo o caricare un altro.
-Mama turėtų grįžti vakare,-šyptelėjau atrakindama namuko duris ir įleisdama jį pirmą žengti į vidų.
-Mažai kas pasikeitė, prieš paskutinį kartą man čia apsilankant,-tarė Liam apsižvalgydams aplink svetainę ir jaukią virtuvėlę sujungtą su šiuo kambariu.
-Na tau gal ir nėra malonu lankytis tokioje vietoje, bet man už tai nieko geriau nėra.
-Marissa,-papurtė nepritariamai galvą ir nusėkė mane į vurtuvę.-Gal ir nesu prie to pratęs, bet man patinka jaukumas. Čia galiu jaustis, kaip namie. Be to aš visada būsiu ten, kur esi tu.
-Ačiū,-nusišypsojau atverdama šaldytuvą ir nužvelgdama jo vidų.-Manau reikės apsilankyti parduotuvėje.
-Galiu nuvažiuoti ir greitai nupirkti maisto prekių,-pasisiūlė Liam.-Ilgai neužtruksiu, o tu tuo tarpu prigulk.
-Esu tau labai dėkinga.
-Man malonu stengtis dėl tavęs.
Jis pakštelėjo man į viršugalvį ir pradingo už lauko durų. Tu tarpu aš įsijungiau televizorių ir susirangiau ant sovos, įsisukdama į šiltą pledą. Buvo gera jaustis kito žmogaus rūpestį ir begalinę meilę. Bet vis dėl to jaudinausi dėl vakaro. Nenoriu, kad mama jaudintūsi ar net susirgtų. Giliai įkvėpiau ant atlošo padėdama sunkią galvą ir trumpam užsnūsdama. * -Brangioji,-pajudino kažkas mano petį pažadinadamas iš gilaus miego.
Sudejavusi pasimuisčiau ir pramerkiau sulipusias akis. Kruptelėjau išvydusi Liam veidą, bet iš kart nusiraminau suprasdama, kad viskas aplink yra gerai.
-Tikiuosi turi rimtą priežastį mane pažadinti,-sudejavau pasiražydama.
-Tavo mama jau grįžo,-šyptelėjo jis ir į rankas įbruko šiltą arbatos puodelį.
Aiktelėjusi pažvelgiau pro jo petį. Mama buvo įsitaisiusi fotelyje ir sunerimusi žvelgė į mane, tai į Liam.
-Ma... mama...-atsikrenkščiau patogiai įsitaisydama ant sofos, o šalia klestelėjo Liam ir padrąsinamai suėmė mano delną, bei spustelėjo.-Mes norime su tavimi pasikalbėti.
-Puikiai suprantu, ką man žadi papasakoti,-giliai įkvėpė ir iškvėpė ramindama save.
-Tikrai?-nurijau gurkšį arbatos ir pažvelgiau į jos akis.
-Matau, kaip tu į jį žiūri, mieloji, ir taip kaip jis žiūri į tave,-kreivai šyptelėjo.-Nors nesuprantu, kodėl jį pamilai, kai žinai, kad jis draugavo su, amžinatilsį, tavo seserimi, bet negaliu uždrausti jūsų meilės. Su juo tau bus saugu, tad tikiuosi ją labau saugosi.
-Pone,-nusišypsojo Liam.-Aš dėl jos galvą padėčiau, ypač kai ji nešioja mano kūdikį savo įsčiose.
Motina aiktelėjo, tad greitai pastačiusi arbatos puodelį ant staliuko šone, pašokau ir suklupau jai prie kojų.
-Prašau, nepyk ant manęs,-sušnabždėjau.
Tvardžiau ašaras, kurios graužė akis. Nenorėjau verkti, bet mana reagavo labai jautriai.
-Ak,-sušniurkštė nosimi ir pakėlusi akis pažvelgiau į jos plačią šypseną.-Tu man dovanojai džiaugsmą, mieloji. Pagaliau tapsiu senele!
Sukikenau ir puoliau į jos šiltą glėbį, pasijusdama rami. Pagaliau viskas gerai. Visa tiesa išaiškėjo.
-Norėjau, kad mus palaimintumėte ir leistumėte gyventi kartu,-Liam prabilo.-Suprantu, kad nenorite paleisti dukros, todėl siūlau jums taip pat atsikraustyti į mano namus.
-Viskas gerai. Žinau, kad jai bus saugiau būti ten, kur bus geresnės sąlygos ir kur būsi tu, sūnau,-didžiavausi, jog mano mama vis dėl to yra protinga ir supranta mus.-Bet prižadėkit, kad mane lankysit.
-Ačiū jums. Atvešiu ją kuo dažniau,-prižadėjo Liam.-O dabar eime pasirūpinti tavo sveikata, Mari.
