'What is true? I', 'Time Flies II' (With Liam Payne)

Untitled Part 12

-Marisa,-pribėgo prie manęs Liam.-Ar tau viskas gerai?

-A-a,-mikčiojau ir parodžiau į gulintį Dereką.

-Mačiau, kas nutiko, todėl nedelsiau ir šoviau. Nebijok gerai, aš peršoviau tik jo koją.

Linktelėjau ir apglėbiau jo kaklą. Liam pakėlė mano kūną ir dabar labiau prisiglaudžiau arčiau vaikino. Tylus kūkčiojimas paliko mano lūpas. Niekada nemaniau, kad vaikinas galėtų man trenkti. O ypač to nesitikėjau iš Dereko. Staiga pasigirdo policijos sirenos ir aš krūptelėjau.

-Tai aš iškviečiau juos. Man nieko nenutiks, juk gyniau tave,-linktelėjau, kad supratau.-Tau reikės duoti parodymus.

Liam nuleido mane, bet apglėbes per liemenį prilaikė mano kūną. Mačiau kai visi žvelgė į mus. Medison ir Etanas šypsojosi kaip kvailiai. Prikandusi lūpą stebėjau, kai Dereką išsiveža greitoji su kelias policininkais.

-Ar jūs iškvietėte mus?-tarė vienas pareigūnas Liam.

-Taip. Žinau, kad panaudojau ginklą, bet aš turiu leidimą juo naudotis, kai kažkam gresia pavojus.

-Šita situacija mums žinoma Mr.Payne. Kas nutiko, kad teko panaudoti ginklą.

-Marisos vaikinas girtas norėjo ją temptis kartu su savimi, bet ji priešinosi. Jis nesusivaldęs ją pastūmė, po to jai trenkė ir grasino, kad gali ne tik tai padaryti. Todėl veikiau greitai ir peršoviau vaikinui koją,-pasakojo jis, o pareigūnas užsirašinėjo.

-Ar taip ir buvo panelė?

Linktelėjau.

-Manau ji patyrė lengvą šoką. Manau būtų gerai jei tik rytoj atvyktumėme į nuovadą. Marisai reikia pailsėti.

-Lauksime jūsų rytoj.

-Viso geriausio.

Pareigūnas įlipo į automobilį ir nuvažiavo.

-Tik nevežk manęs namo,-sušnabždėjau.-Mama jaudinsis.

-Gerai,-tarė jis.-Važiuokime pas mane. Medison, Etanai!

-Taip Bose,-pristatė jie.

-Prižiūrėkite klubo tvarką. Vykstu namo,-jie kaip mat linktelėjo, o Medison spėjo mane apkabinti.

Su Liam priėjome prie jo juodo džipo. Jis įsodino mane vidun, o tada įlipo pats. Užkūrus jam variklį, prisisegiau saugos diržą ir atsirėmiau į sėdynę. Pasukusi galvą į šoną, mano skruostai riedėjo ašaros. Leidau joms ristis mano skruostais, taip man palengvės. Jei ne Liam nežinau kur dabar aš būčiau. Jei Derekas būtų įsodines mane į automobilį tikriausiai būtumėme užsimuše. Staiga automobilis sustojo.

-Atvažiavome,-pranešė duslus Liam balsas.

Atsisegiau saugos diržą, atidariau dureles ir iššokau iš džipo. Nuleidau galvą, leisdama plaukams užkristi ant mano veido. Kaukšėdama aukštakulniais lėtai sekiau paskui Liam. Įžengusi į vidų sustojau. Nežinojau kur dėti akis, kai pasirodžiusi ta pati tarnaitė įsisiurbė Liam į lūpas. Skruostais toliau riedėjo ašaros, bet šį kartą jų buvo dar daugiau.

-Kara ne dabar. Turime svečių,-atstūmė ją nuo savęs Liam.

Tai vis dėl to kažkas juos sieja.

-Marisa eime,-pamojavo ranka prieš akis Liam.

Linktelėjau ir sekiau paskui jį. Lėtai lipau laiptais prisilaikydama už turėklų. Per ašaras vos mačiau kur statau koją. Pasiekę tą patį kambarį kur miegojau prieš tai, įžengėmė vidun. Jis nuvedė mane į vonios kambarį.