'What is true? I', 'Time Flies II' (With Liam Payne)

Untitled Part 28

-Kur jus nuvežti?-paklausė taksi vairuotojas man patogiai įsitaisius ant sėdynės.

-Į artimiausią motelį,-suspaudusi lūpas tariau, jog sulaikyčau norinčias išsiveržti ašaras. Stengiausi nukreipti savo mintis.

Jis linktelėjo. Neklausinėjo daugiau nieko, galbūt suprato, kad man šiuo metu yra labai sunku. Vairuotojas buvo jaunas, bet už mane tikrai vyresnis keliais metais. Šviesūs plaukai buvo sutepti vašku atgal, bet kelios neklusnios sruogos buvo išsprūdusios ir krito jam ant akių. Neįžvelgiau jo akių spalvos, bet galiu teigti, jog jos buvo žydros.

-5$,- tarė vairuotojas pažadindamas mane iš apmąstymų.

Pažvelgiau pro langą ir atsidusau. Net nepajaučiau, kai jis sustabdė taksi automobilį. Padaviau jam pinigus ir atidariau mašinos dureles.

-Ačiū,-padėkojau.

-Pasirūpinkite savimi ir savo sveikata dėl vaiko,-ištarė nustebindamas ir priversdamas į jį atsisukti.-Nežinau kas jums nutiko, bet pasistenkite negalvoti apie blogus dalykus. Kažkas blogo visada išeina į gerą.

-Dar kartą dėkoju,- šyptelėjau ir nusisšluoščiau išriedėjusią ašarą. Jis tikrai privertė mane susimąstyti.

Jam pamojavus, žengiau motelio link. Nemanau, kad jame labai dažnai kažkas apsilanko, nes pastato išorė nelabai traukė. Sutrūkinėją sienų kreminiai dažai, jau kai kuriuose vietose ėmė luptis ir atsidengė balta spalva.

Įžengusi vidun supratau, jog išorė tik apgaulė. Viduje buvo šilta ir jauku - lyg namuose. Prie registratūros stalo sedėjo senyvo amžiaus moteris ir šypsojosi.

-Mergaite prieik,-paragino mane.-Jau gana vėlu vaikščioti tau vienai gatvėmis. Juk žinai, kad gali atsitikti kažkas blogo?

-Nesijaudinkite,-išspaudžiau šypsnį iš mandagumo eidama jos link.-Atvažiavau su taksi.

-Bet nedera keliauti vienai,-pabarė ir nužvelgusi mane pridūrė.-Ir dar kai laukiatės vaikelio.

Sunku nuslėpti nėštumą, kai nenešioji laisvesnių drabužių...

-Na svarbu, kad dabar aš sveika ir esu čia. Duokite laisvą kambarį.

-Kiek dienų žadat čia apsitoti? Vienai parai kambario kaina 20$

-Nežinau. Manau daugiausiai savaitę.

-Tada kiekvieną dieną vis atneškite po 20$. Jums bus patogiau, kai nesate nusprendusi kiek laiko čia gyvensite. Štai jūsų kambario raktas.

-Ačiū.

Užpildžiusi dokumetus padaviau moteriai pinigus ir sustojau prie maisto aparato. Įmečiau pora monetų ir pasirinkau traškučių pakelį, bei mineralinio buteliuką. Iki rytojaus ryto užteks.

Susiradusi 3 kambarį, atrakinau ir įžengiau vidun. Įjungiau šviesą ir užsirakinau. Atsarga gėdos nedaro.

Prie sienos stovėjo dvigulė lova, šalia staliukas ir šviestuvas. Kitoje kambario pusėje buvo mini baras, mikrobangų krosnelė, virdulys. Spintelėje radau keletą lėkščių, puodelį, šakutę, šaukštą ir šaukštelį. Manau turėtų visko užtekti kelioms dienoms.

Padėjau rankinę ant lovos ir nusirengusi paltą patraukiau dušo link. Džiaugiausi, jog čia buvo švarių rankšluoščių ir chalatas.

Nusipraususi, nusišluoščiau kūną ir apsivilkusi chalatėlį atsiguliau į lovą. Prieš miegą patikrinau mobilų. Deja, bet jokių praleistų skambučių ir žinučių nebuvo.

Apsikabinusi save leidau sau išsiverkti ir prižadėjau sau, kad daugiau niekada nebeliesiu ašarų. Daigiau niekada nemylėsiu jokio vyro ir jo mano gyvenime nebebus. Mylėsiu tik vaikelį, kuris nekaltas, jog tėvai bus atskirai. Mylėsiu jį ir dažiaugsiuos gerais prisiminimais apie Liam.

Dabar svarbiausia bejėgė gyvybė mano įsčiose.