***Julijanos pov***
-Kaip man patiko Harry sugalvotas būdas pasveikinti Liusi.
Ben pasakė gerdamas arbatą,kol abu susėdę ant sofos žiūrėjome filmą.
-Taip,tas vaikinas tikrai šaunus.
Skambantis telefonas nutraukė mūsų jaukią akimirką,Ben pavartė akis nepatenkintai sucaksėdamas liežuviu. Kartais jis man primena mažą vaiką, kaip ir Louis, labai akivaizdžiai parodo susierzinimą. Tačiau šį vyrą, aš tiesiog dievinu.
-Klausau.
Šiektiek suirzusi pasakiau.
-Laba diena,ar kalbuosi su ponia Julijana Tomlinson,panelės Liusijos Watson mama?
Širdį perverė nerimas,išgirdus tokius žodžius iš nepažystamos moters,atsisukau į Ben,šis žvelgė į mane pasimetęs.
-Taip.
-Skambinam iš ligoninės,jūsų dukrą katik pristatė be samonės,paguldėme ją į renimacija labai bijome dėl jos kūdiko.
-O viešpatie!
Užsidengiau burną delnu,kai iš akių išriedėjo ašaros.
-Kokia ligoninė?
Išgirdęs mano žodžius vyras pašoko nuo sofos pagriebdamas automobilio raktelius.
-Šveno Juozapo.
-Tuoj busiu.
Numečiau ragelį atsistodama.
-Kas atsitiko brangioji?
-Liusi atvežė į ligoninę be samonės.
-Važiuojam.
Ben sugriebė mano ranką vesdamasis į automobilį.
Ligoninės registratūroje mums iškarto buvo pasakyta kur guli Liusija,bet pirma buvo liepta aplankyti budinčią daktarę šeštame kabinete,kuri pasak registratorės,mūsų jau laukė. Nepasibeldus žengiau į daktarės kabinetą,ši mane pamačius iškarto suprato,kas aš tokia.
-Prisėskit.
Atsisėdau ant kedės priešais ją,šalia atsisėdo ir Ben.
-Kur mano dukra? Kas jai atsitiko? Aš ją mačiau prieš kelias valandas,visiškai sveiką. Kur jos sužadėtinis? Kaip mano anūkas?
-Nurimkit ponia Tomlinson. Jūsų dukros sveikata,yra stabili. Mes tik pergyvename dėl kūdikio.
Kas atsitiko mano vaikui? Ir kur galų gale yra Harry?
-Tai kas atsitiko? Kas iškvietė greitąją?
-Kaimynai,išgirdę klyksmus ir verkimą. Rado ją verkenčią,beklupinčią ant žemės. Jūsų dukros nėštumas jau buvo sunkus,nuo perdidelio streso ir nuovargio. Nežinau kas atsitiko,tačiau šios dienos patirtas stresas ir nervų priepolis,labai pakenkė jūsų vaikaičiui. Norint,kad viskas būtų jam gerai,reikia griežto lovos rėžimo visus likusius mėnesius. Jokių nervų,jokio jaudulio.
-O kur jos sužadėtinis?
-Nežinau,jo nebuvo. Jokių smurto žymių ar kažko,tai tiesiog perdėtas nervų proveržis.
-Ar galiu ją pamatyti?
-Taip žinoma.
-Ačiū daktare.
Pakilau nuo kedės iškarto palikdama kabinetą,stipri Ben ranka suimė manąją.
-Viskas bus gerai Julijana.
-Tikiuosi. Bet kur yra Harry?
-Aš pabandysiu jam paskambinti,tu eik pas dukrą.
Švelniu bučiniu į skruostą jis mane išlydėjo į palatą.
***Liusi pov***
Pramerkusi akis iškarto supratau,kur esu. Tai ligoninės palata,automatiškai paliečiau savo pilvą.
-Darsy mažyte,ar tau viskas gerai? Atleisk angele. Aš saugosiu tave.
Glostydama pilvą,susikoncentravau į vieną tašką palatos sienoje. Harry...Atleisk. Atleisk man,nenorėjau tavęs skaudinti,tiesiog taip bus geriau. Velnioniška tuštuma buvo pasklidusi po visa mano kūną. Nėra noro gyvent,jaučiu geliantį fizinį skausmą,tik verkti aš nenoriu. Dėl jos. Dėl širdies plakančios manyje.
Palatos durys tyliai prasivėrė,pasukau galvą pažiūrėti į žmogų kuris atėjo. Mama.
-Dukra,dukryte. Kas tau atsitiko?
-Nieko mama.
Jos veidu riedėjo ašaros,tačiau manęs tai visiškai negraudino,tiesa pasakius net nejaudino.
-Liusi,pasakyk man.
Ji priėjo arčiau suimdama man už rankos,šiltas delnas šiektiek virpėjo.
-Kur Harry?
Ji tyliai paklausė,kai nesulaukė atsakymo.
-Jo nėra. Ir niekada nebebus, tad prašau apie tai nekalbėti. Ačiū.
Aiktelėjus,mama stebėjo mane tylėdama. Užmerkiau akis,visdar glostydama savo pilvą. Dėl tavęs mažute aš gyvensiu. Tik dėl tavęs neleisiu būti sužlugdoma jausmų.
***Harry pov***
Nenumanau koki jausmai dabar mane kankina. Nepykanta,panieka,šleikštulys. Važiavau tolyn nuo Doncasterio visu greičiu,net neturiu supisto supratimo kur. Mano visas dabartinis gyvenimas buvo čia. Buvo. Liusi kaip tu galėjai? Mūsų namuose būti su juo? Aš taip sušiktai laukiau to vaiko,aš jį naktimis sapnuodavau! Aš tau galėjau žvaigždes po kojom pakloti,dėl tavęs galėjo man gyvam širdį išrauti,jei tik butum to norėjusi. O tu dulkinais su tuo pydarastu,mūsų namuose? Mūsų lovoje? Ir melavai netgi man dėl vaiko? Dėl visko kas šventa,aš tau pasipiršau! Aš žaidžiau šeimą,kad tu butum laiminga! Tai skaudžiau nei mirtis.
