***Harry pov***
Pasiekęs Endy namą išlipau iš automobilio, ilgu taku nužingsniuodamas link durų. Šios buvo praviros,nesibeldęs žengiau į erdvų prieškambarį,visame name skambėjo garsi,tranki muzika. Gal dvylika žmonių radau sėdinčius svetainėje,stiklinis stalas eilinį kartą nukrautas pustuščiais alkoholinių gėrimų buteliais. Mėtosi maži maišeliai su baltu turiniu viduje,žmonių akys laksto į šalis kaip pašėlusios,kaikurie net nebereaguoja į aplinką. Sienieji draugai nebelabai atpažystami,kažkada buvęs tvirtas Endy kūnas suglebęs,odoje atsivėrusios šviežios žaizdos ,nelabai aišku ar tai muštynių padariniai ar viso šio brudo. Merginos atrodė dar prasčiau,Ell ilgų plaukų lyg nebuta,iš sultingų Molly formų,likę tik kaulai padengti išbalusia,vietomis net pamėlusia oda.Ir tai tik sušiktas antradienio vakaras! Ir visa tai įvyko,per nepilnus metus? Kaip jie taip nusirito? Merginos,jos gi turėtų buti motinomis. Atmintyje iškilo prieš nepilną valandą laikytas mano dukros veidas,tas jausmas kai priglaudžiau Darsy prie krūtinės,o ji man šypsojosi. O Liusi? Jos akys,kai ji mane stebėjo su dukra ant rankų. Ir jos akys,kurios buvo pilnos baimės,po mano pykčio priepolio,kai mane "kratė atchodai". Kokį šūdą aš čia darau?
Manęs laukia mano šeima! Mano dvi gyvenimo moterys,aš turėjau sušiktai tobulą gyvenimą su Liusi,be viso šito šūdo. Kur aš dabar būčiau jeigu ne ji? Sedėčiau čia,su šiais žmonėmis,kurie man tapo visiškai svetimais,ir nereguočiau į aplinką. Arba dar blogiau,manęs tiesiog nebebūtų. Apsisukęs ant kulno patraukiau link išėjimo,buvo klaida vien apie tai pagalvoti,o ką jau kalbėti apie atvykimą čia. Man vos pasiekus duris,pažystamas ir velnioniškai senai girdėtas balsas mane privertė sustoti.
-Hazz?
Atsisukęs keletą akimirkų stebėjau senai matytą asmenį. Jis atrodė nepalįginamai geriau nei visi kiti šiame pastate. Ištiesiau ranką su juo pasisveikinant.
-Sveikas Zayn.
-Sveikas,ką tu čia? Atgal?
Iš visų jėgų papurčiau galvą,taip dar labiau užtvirtindamas savo atsakymą.
-Ne. Manau ruošiausi paslysti,tačiau tai ką pamačiau mane nupūrtė.
Zayn nežymiai šyptelėjo.
-Žinau ką tai reiškia.
-Kaip tu?
-Aš,bandau lyg feniksas pakilti iš pelenų.
Pasukau klausiamu gestu į jį galvą.
-Ta prasme,septinta savaitė švarus. Pierė laukiasi,nenoriu nesuvokti,kai mano vaikas gims.
Nusišypsojau pasukiodamas galvą.
-Suprantu ką tai reiškia,patikėk manimi.
Dabar jau aš pritariamai jam pasakiau.
-Rimtai? Jau?
-Jau du mėnesiai.
-Tai ką tu čia darai tada Harry? Važiuok pas savo šeimą.
-Tą ir ketinu daryti. O kodėl tu visdar čia Zayn? Kodėl tūnai šiame name?
-Tik iki savaitės galo Harry,išsikraustom su Piere į Ely,prie jos sesers.
-Džiaugiuos už tave,jei kada reikės pagalbos,mano numeris tas pats.
-Ačiū,turėsiu galvoje. Sekmės Harry,tau ir tavo šeimai. Beje,kas?
-Dukra.
Su neslepiamu pasididžiavimu pasakiau.
-Tai Darsy?
-Taip.
Negalėjau susivaldyti nesišypsodamas,aš toks sušiktai banalus pasidariau,bet kaip dievą myliu,tos dvi moterys varo mane iš proto!
-Sekmės.
Zayn pasakė,nedrąsiai gal,bet visvieną žengęs žingsnį vyriškai apkabinęs paplekšnojo per petį.
-Iki pasimatymo Zayn.
Tariau palikęs tą pragaro namą. Man reikia pas savo šeimą,kaip jis pasakė.
Jau įvažiavęs į Doncasterį sulaukiau Louis skambučio.
-Alio?
Guviu balsu atsiliepiau.
-Kur esi?
Iš jo balso supratau,kad jis jau šnekėjosi su Liusi. Kodėl ir kam aš tokį šūdą padariau?
-Važiuoju namo.
-Į stadioną gali užvažiuoti?
-Taip žinoma.
-Laukiu.
Neatsisveikinęs numečiau ragalį. Louis nelyg Liusi tėvas ir brolis ir geriausias draugas viename. Jei jis nebutu mano toks draugas kaip yra,jaučiu trenkčiau aš jam vieną "bankę".
Prie stadiono įvažiavimo jau stovėjo Tomlinson automobilis,šis parimęs ant jo smilkino cigaretę tarp pirštų. Įdomu,Liusi nepradėjo vėl rukyti? Išlipęs iš savojo priėjau prie draugo,atsiremdamas į jo mašinos dureles,šiektiek kabindamas jam petį.
-Kas vyksta Styles?
-Buvau paslydęs Tommo.
-Ta prasme?
-Na,buvau slystelėjas ant baltosios mirties takelio vėl.
Louis keletą akimirkų stebėjo mane,nieko nesakančiu žvilgsniu.
-Štai apie ką kalbėjo Liusi.
-Ji suprato?
Kaip šitaip? Taigi aš porą dienų nieko nedariau,na taip mane "laužė" pasekmės,bet nei akių sukimo,nei žandikaulio laužymo. Mano pyktis! Šūdas! Ji gi žino,kodėl man taip užeina.
-Man nesakė nieko,tik kad naudojai fizinę jėgą.
-Blet Louis,nenaudojau! Na netiesiogiai. Šūdas!
Perbraukiau delnais per susivėlusius plaukus.
-Harry,yra dar vienas dalykas kurį noriu tau pasakyti. Jei galėčiau,pabandyčiau tau padėti. Tačiau nesu įsitikinęs,ar aš jau čia ką bepadarysiu.
-Kas?
Išsigandęs paklausiau,kas dar gali būti blogiau?
-Ji abejoja,ar tave tebemyli.
