Harry tyloje valgė pusryčius,kol aš susitvarkiau virtuvę. Atsisėdusi prieš jį su antru puodeliu kavos,pradėjau pokalbį.
-Ar gerai miegojai?
-Taip žinoma,saldžiai.
Apdovanojo mane šypsniu,parodydamas dailias duobutes.
-O tu?
-Neblogai ačiū,buvo labai karšta.
-Turėjo buti.
Mirktelėjas akį atsakė,perbraukdamas liežuviu per dantis.
-Valgyk pusryčius.
-Liusi,ar neplanuoji grįžti į butą?
Meluočiau,jei sakyčiau,kad šis Harry klausimas buvo netikėtas,tačiau tikrai labai greitas.
-Nežinau,tiesa sakant nepagalvojau apie tai.
-Na,užtai aš pagalvojau. Ir manau jau butų laikas ten grįžti. Šiandieną prabudęs ir radęs Darsy miegančią šalia labai nustebau,maloniai žinoma ir norėčiau taip prabust kas rytą. Beabejo,šalia man reikia ir tavęs. O poto tu galėtum gamint pusryčius,nuoga kai mes pasimylėtume ant virtuvinio stalo.
-Harry!
Nuraudusi sušukau nuo jo žodžių,nusukdama akis į dukrą.
-Nekalbėk taip prie dukros!
-Prie dukros kuri miega,Liusi tu užsidegi girdėdama tokias kalbas. Argi ne?
-Harry!
Dar kartelį sušukau,tik jau tyliau. Jaučiau kaip mano skruostai dega,kai jis spigina į mane akimis su nesliapiama,šiektiek pašaipia šypsenėle.
-Ir visa tai mes galėtume daryti savo bute mažute. Pameni,kaip tu mėgdavai dejuoti mano vardą mūsų svetainėje ant vėsios odinės sofos? Ar terasoje,gryname ore? O kur dar galinio kambario,plati palangė,Liusi. Ten tu išdarinėjai stebuklus,savo dailiu kūnu ir nepadoria burna.
Nebegalėjau klausytis jo žodžių,užmerkiau akis. Mano kvėpavimas padažnėjo,kūnu nuvilnijo malonūs šiurpuliukai.
-Jezus,gerai!
-Išdykelė tu.
Harry atsistojo,apeidamas satalą. Netikėtai suėmęs mane už liemens pakėlė pasodindamas ant spintelės.
Apkabinau jo kaklą,papešdama plaukus. Jis su nosimi pabaksnojo man per skruostą,plačiai besišypsodamas. Rankas užkišo už jo maikutės priliesdamas nuogą odą,ta jo kerinti šypsena!
-Aš noriu tave pabučiuoti Liusi.
-Aš noriu,kad tu mane pabučiuotum Harry.
Palenkęs atgal mano galvą,Harry pakštelėjo man į lūpų kampą,atsitraukė,vėl pakštelėjo.
-Eii..
-Kokia nekantri.
Jo lūpos apžiojo manąsias,praskyręs liežuviu kelia link mano burnos pagilino bučinį. Prisispaudžiau kūnu prie jo dar smarkiau,atitraukiau vieną ranką nuo jo galvos,paglosčiau jo nuogą nugarą.
-OOOOOi!
Išsigandusi krūptelėjau,Harry šiektiek atsitraukė. Louis stovėjo tarpduryje,vos valdydamas šypsena.
-Tomlinson užknisai.
Harry suburbėjo man pradedant juoktis, nušokau nuo spintelės pasitaisydama maikutę.
-Susiraskit kambarį ir dar prie Darsy!
Suvaidinęs vos nealpstantį,atsirėmė į sieną.
-Žinok taip ir atsiranda vaikai Louis.
Pasakiau parodydama liežuvį.
-Reiks pabandyt.
Harry papurtė galvą nusišypsojęs,jis gal šiektiek susierzino jo apsilinkimu,tačiau viską nutylėjo. Eidamas atgal prie stalo,pažiūrėjo į mane,pakeldamas antakius taip pabėždamas savo žodžius apie butą, ten mum niekas nebetrukdytų tokiais momentais. Atsisėdau šalia Harry,jo ranka greitai atsirado ant mano nuogos šlaunies,jis stebėjo mano veidą. Jo akys degė iš geismio,jo kūnas buvo įstempęs.
-Blet Tomlinson ko nori?
Kreipėsi į priešais sėdintį vaikiną,nusukęs žvilgsnį nuo manęs.
-Užėjau pažiūrėti,kaip gyvenat.
-Gerai.
-Wuoj wuoj! Nurimk Styles!
Louis atkišęs rankas prieš mus nusijuokė.
-Einu aš palysiu po dušu,jūs pabūkit čia.
-Nu mmmm!
Harry suurzgė,susiraukdamas. Jis velniškai nori pasimylėti,tuoj sprogs. Tai mane verčia šypsoti,aš noriu to taip pat,tačiau aš galiu palaukti,bet Harry vos valdosi.
-Iki vaikinai.
Pabučiavau savo gražuolį švelniai į žandą,Louis pavėliau plaukus.
-Ar pažiūrėsit Darsy?
-Taip.
-Gerai.
Išėjau iš vonios,dar girdėdama Harry balsą.
-Blet Louis,nu kodėl?
