***Liusi pov***
Šiandieną po pietų išlydėjau mama ir Ben sutikti smagiai naujųjų metų. Užrakinusi visas duris atsiguliau ant sofos svetainėje,pradėdama žiūrėti kažkokį neaiškų filmą. Vibruojantis telefonas atitraukė mano dėmesį nuo gražaus aktoriaus,kuris kaiptik ruošėsi kažką sumušti.
-Alio.
-Labas meile.
-Labas Louis.
Nežinau,pats faktas,kad jis paskambino ar jo kreipinys,privertė mane nusišypsoti.
-Na,kaip tu?
-Normaliai. Orka išmesta į krantą.
Jo skardus juokas pasigirdo kitame telefono gale.
-Na,greit vėl busi undinėlė.
-Och jė.
-Namuose?
-Taip,žiūriu filmą.
-Neatvyksiu aš šiandieną pas tave,nepyk labai,gerai?
-Dieve Louis,nebūk kaip mama. Žinoma gerai! Pasilinksminkit su Klaudija,iš manęs tikrai ne kokia vakarėlių dalyvė.
-Na,nevakarėlių,bet vis nevienai.
-Aš ne viena Louis,aš su Darsy.
-Na taip,ne vieną. Mes užvažiuosime,na nemanau,kad ryt,bet gal sekančią dieną,butinai. Gerai?
-Žinoma,tik barsuk nepamesk Klaudijos,kaip pameti draugus.
-Cha cha cha! Ploju katučiu.
Tikrai nuoširdžiai nusijuokiau. Greitai mano juokas baigėsi,kai išgirdau antrąjį balsą ragelyje.
"-Louis eini?
-Aha tuojaus.
-Laukiam."
Tai Harry. Jo balsą atskyrčiau iš milijono kitų,jis pas jį. Jis jį mato. Jis su juo kalba. Tai pirmas kart,kai išgirdau jo balsą,bent per telefoną. Praėjo lygiai šimtas penkiolika dienų.
-Kagi Liusi,tai jau ir atsisveikinsiu,tvarkoje?
-Ar jam viskas gerai?
Louis kurį laiką tylėjo,gailiai atsiduso. Žinau,kad jis dabar suraukęs nosį braukia delnais per plaukus.
-Normaliai.
-Och. Gerai.
-Atleisk man.
-Nėra už ką atsiprašinėti Louis.
-Na taip,jis visgi mano draugas.
-Nesiteisink Louis.
-Gerai gerai. Su naujais meile.
-Su naujais meile.
Padėjau telefono ragelį,nubraukdama ašarą. Viskas gerai,tikrai. Svarbu aš sužinojau,kad jis gyvas,kad jis sveikas. Štai,jis naujuosius metus praleis su Louis. Tai šaunu,tikrai.
***Louis pov ***
-Mažyti,šios durys? Buto numeris 18?
Klaudija pasiteiravo manęs,kai užlipome laiptais į antrą aukštą.
-Taip meškute.
Ji mažu delniuku pabeldė,atsistodama arčiau manęs. Didžiulės rudos durys atsivėrė,už jų stovėjo mergina. Perdaug liekna,be jokios krūtinės,tamsiais plaukais,tamsiomis akimis. Sakyčiau daili,tačiau jai kažko trūksta.
-Sveiki,jūs Harry draugai,taip?
Mano meškutė žvelgė į ją susiraukusi,šiektiek pasukusi galvą.
-Jo.
Žnybtelėjau jai į užpakaliuką,dėl jos negražaus elgesio,tačiau jai nusispjauti. Štai kas yra vadinama moterišku solidarumu.
-Užeikit,aš Kendal.
-Sveika,aš Louis čia Klaudija.
Užėjėją į butą,nusivilkome,pradėjome sekti paskui ją į buto gilumą.
-Būk mandagesnė Klaudija.
Tyliai sušnabždėjau jau į ausį.
-Ne. Jei čia Harry merga,aš nesiruošiu būti su ja maloni!
Atsakė ji man,susiraukusi ir vėl sukąndo dantis,kai ji taip padaro atrodo labai pikta.
Svetainėje radome gražiai padengtą stalą,Harry ir dar du vaikinus. Tai čia tipo viena merga ir trys bernai?
-Hey!
Plačiai išsišiepęs Harry priėjo prie Klaudijos,apglėbęs pabučiavo į abu skruostus. Jį pamačiusi mano meškutė taipogi nusišypsojo,šiltai jį apkabindama. Harry atsitraukęs nuo Klaudijos,žengė link manęs.
-Tomlinson.
-Styles.
Lyg ir tiesėm vienas kitam ranką,lyg ir netiesėm. Ką čia vaidint? Draugiškai apsikabinome paplekšnodami per nugaras.
-Styles nebučiuok manęs.
-Pašol tu.
Atsitraukęs nusijuokė šis,pasisuko link tryju šalia stovinčių žmonių norėdamas supažindinti.
-Čia Louis ir jo panelė Klaudija,iš Doncasterio.
-Sveiki.
-O čia Krisas,mano pusbrolis Tonis ir Kendal,jo mergina.
-Malonu.
Mano meškutės veidas sušvelnėjo,pagaliau sužinojus kad mergina nėra Harry,ji net šyptelėjo prisiglausdama prie manęs.
***Harry pov***
Louis pasėmė telefoną ir paklausęs kur mano kambarys nuėjo link jo. Tyčia,lyg ką pamiršęs po kurio laiko nuėjau ir aš,sustodamas prie atvirų durų.
[-...
-Labas meile.
-...
-Na,kaip tu?
-....
Louis garsiai nusijuokė,turbūt Liusi vėl burba nepatenkinta,suraukdama savo dailią nosytę.
-Na,greit vėl busi undinėlė.
-
-Namuose?
-...
-Neatvyksiu aš šiandieną pas tave,nepyk labai,gerai?
-.....
Ar jie ją paliko vieną namuose? Man nusispjauti,kad nauji metai! Bet ji gali betkada pradėti gimdyt! Kaip jie apie tai nepagalvoja?
-Na,ne vakarėlių,bet vis nevienai.
-....
-Na taip,nevieną. Mes užvažiuosime,na nemanau,kad ryt, bet gal sekančią dieną,butinai. Gerai?
Tai ji ne viena? Su kuo? Su tuo žąsinu blet?
-....
-Cha cha cha! Ploju katučiu.
Susinervinau nenormaliai,pabildenau į duris įkišęs galvą.
-Louis eini?
-Aha tuojaus.
-Laukiam.
Atsitraukiau,bet nuo durų nenuėjau,toliau klausiausi jų pokalbio.
-Kagi Liusi,tai jau ir atsisveikinsiu,tvarkoje?
-......
Louis kažkaip ilgai nieko neatsako,ar jam viskas gerai? Kyštelėjau galvą,jis braukė delnu per plaukus,ar ji klausė apie mane?
-Normaliai.
-...
-Atleisk man.
-....
-Na taip,jis visgi mano draugas.
Taip,ji išgirdo mano balsą. Ji kaip aš,manau atskyru manajį,kaip aš jos iš milijono kitų. Kiek daug kartų jį girdėjo,sakant myliu. Kiek daug kartu ji dejavo virpėdama mano glėbyje.
-....
-Gerai gerai. Su naujais meile.
-....
Vos jis padėjo telefono ragalį,įžengiau į kambarį vėl.
-Gi ateinu Styles,jėzau!
-Kaip ji?
Louis nežymiai sustingo,šiektiek pasimetė.
-Normaliai. Namuose,viena.
-Viena?
Aš gi girdėjau,kai jis sakė,kad ne viena.
-Na ji kaip ir sako,kad ne viena,o su kudikiu pilve.
Palengvėjo. Kaip dievą myliu man palengvėjo.
-O kur jos tas jobaris?
-Harry,viskas daug sunkiau ir painiau nei tu manai. Tau iš visų mūsų,kurie buvome draugų kompanija yra lengviausia,nes tu tiesiog sušiktai pabėgai ir kuri savo gyvenimą čia. Taip lengvai spjauti į viską, nepabandžius išsiaiškinti perdaug lengvabūdiška. Ypač,po visko ką jūs abu patyrė per tiek laiko. Bet šiandieną nauji metai,aš nenoriu aiškintis.
Louis praėjo pro mane,stabtelėdamas ir tvirtai suspausdamas man petį. Kurį laiką pastovėjo žiūrėdamas į mano akis,išėjo. Likau vienas nejaukiam kambaryje,kuriame trūksta Liusi kvapo,sielos,JOS...
