***Autoriaus pov***
-Daktare,prasidėjo priešlaikinis gimdymas!
Jauna sesutė,lyg varnos juodumas tamsiai plaukais, suriko įėjusi į kabinetą. Dailų,tarytum porceleno baltumo jos veidą,kaustė baimė.
-Reikia skubėti.
Daktaras,kuris jau du dešimtmečius priiminėja kūdikius į naują jų pasaulį, paliko kabinetą neatsigręždamas. Balti chalato skvernai plaikstėsi ore,kai kopdamas laiptais po dvi pakopas skubėjo kovoti dėl dviejų gyvybių.
Seselė suėmusi Liusijos ranką,ramino,kai ši klykė nesavu balsu iš skausmo.
-Virkštelė apsisukusi aplink kūdikio kakliuką,darysim pjuvi.
Sukomandavo daktaras.
-Nurimkit panele Watson,viskas bus gerai.
-Kovokite už ją daktare maldauju!
Liusi žandai šlapi nuo ašarų,vaiko riksmas buvo paskutinis jos girdėtas garsas,prieš prarandant samonę,palatą užpyldė kūdikio verkimas.
-Nesu matęs gražiasnio kūdikio.
Daktaras pasakė,padėdamas sveiką kūdikį,ant silpnai besikilnojančios motinos krūtinės.
***Julijanos pov***
-Na kiek galima laukti? Dėl visko kas šventa!
Suraukęs antakius Ben vaikštinėjo kolidoriumi,pirmyn atgal,braukydamas delnais veidą ir giliai kvėpuodamas.
-Ben,nenervink dar labiau manęs nurimk!
-Tai ko jie tyli? Jau penkias valandas! Kiek reikia gimdyti?
-Aš Liusi gimdžiau aštuoniolika valandų.
-Moterys!
Pavarčiau akis,nutylėdama jo repliką.
Iš privataus kolidoriaus išėjo plačiai besišypsodama seselė,pašokau nuo kedės pribėgdama prie jos.
-Ar jūs esate Tomlinson? Liusijos Watson tėvai?
-Taip.
Neleidęs man net įkvėpt pasakė Ben.
-Sveikinam,jūs turite nuostabią anūkę,jūsų dukrai viskas gerai. Pas ją galėsite užeiti,po dvidešimties minučių,o dabar galite pamatyti savo anukę. Prašome eiti paskui.
Ben ranka tvirtai apglebė mano pečius,kai sekėme paskui sesutę į kolidoriaus galą. Sustojom prie didžiulio lango,per jį matėsi gal dešimt gultukų. Aštuoniuose iš jų gulėjo naujagimiai,mano akis iškarto patraukė mažutė mergaitė,kurios maži kumštukai buvo smarkiai suspausti. Tamsios garbanytės,menkai puošė maža galvytę,ant gultuko krašto pakabinta kortelė su dailiai ranka užrašytu vardu DARSY.
-Ben.
Kreipiausi į jį pakeldama akis,jis slapčia nusivalė ašarą nuo skruosto.
-Mes seneliai.
Tyliai pasakė jis.
***Liusi pov***
Po keliatos procedūrų,pagaliau buvau pasiruošusi pamatyti savo kūdikį. Daktaras sakė,kad gimė maža, daili, sveika mergaitė,primenanti angelą. Mano angelas. Kai palatoje pagaliau pasirodė sesutė,rankose laikydama mano vaiką sulaikiau kvėpavimą, kai mergina padavė man mažą butybę į rankas, nesusilaikiusi apsiverkiau. Šiai pasišalinus ir palikus mus vienas,aš jau nebeslėpdama raudojau. Tai buvo ir džiaugsmo ir skausmo ir meilės ir laimės ašaros.
Tai mano kūdikis,mano vaikas,mano Darsy. Kaip norėčiau,kad šią akimirka Harry butų su mumis...
Darsy atmerkus akutes ir sugargaliavus,gumulas gerklėje padidėjo. Ji maža Harry kopija.
-Mažute,tu turi tėvelio akytes.
Perbraukiau per jos galvyte,pirštų galais paglosčiau kaktą.
-Ir tavo plaukučiai bus kaip tėčio,maža jo kopia, gražuolė.
Palatos durys tyliai prasivėrė,su plačiomis šypsenomis atėjo tėvai.
-Labas naujoji mamyte.
-Labas tėti,labas mama.
-Sveik mažute.
Ben nedrąsiai savo dideliu delnu paglostė Darsy galvyte.
-Gal nori palaikyti?
-Galiu?
Apsidžiaugė lyg mažas vaikas,nedrąsiai pakėlė kūdikį priglausdamas prie tvirtos krūtinės. Jo žydrose akyse sublizgo ašaros.
-Tėti,ar galiu jai duoti tavo pavardę?
Kreipiausi į nustebusį Ben.
-Liusi,ar tu tuo tikra?
Mama kreipėsi į mane,paglostydama man galvą.
-Taip,mama.
-Bet mažute,o kaip Harry?
-Jo nėra. Be jo aš negaliu jai suteikti jo pavardės.
-Žinoma Liusi,man būtų garbė.
-Šaunu,ačiū.
Tos pačios dienos vakare,sutvarkiau visus dokumentus.
[ Vardas: Darsy
Pavardė:Tomlinson
Gimimo data: 2015.01.29
Gimimo laikas : 11.34 (rytas)
Lytis: Moteris
Svoris: 2.800 kilogramų
Ūgis: 52 centimetrų
Motina: Liusija W. Tomlinson
Tėvas: Nenurodytas.
Gimimo šalis: Anglija ]
Vasario pirmąją abi su dukra buvome paleistos iš ligoninės. Grįžome pas mano tėvus į namus,mane pasitiko visi draugai padarydami man staigmeną.
Visas namas išpuoštas rausvais balionais,stalas nukrautas dovanomis. Vienas per kitą stumdėsi norėdami palaikyti Darsy ar prisistatinėdami jai,šis naujagimis turės pačius kiečiausius dedes ir tetas.Draugai pastebėją mano nuovargį,po poros valndų išsiskyrstė,o aš su dukra nuėjau į kambarį paguldydama ją į lovytę stovinčia šalia mano lovos. Nuo savo kaklo nusisegiau,pernai per kalėdas iš Harry gautą grandinėlę su spinele. Sumažinusi dydį,užsegiau ją ant dukros kaklo,lai jo dalis širdies priklauso ir tau,mano angele.
-Šiandieną tavo tėvelio gimtadienis Darsy. Nusiuskim jam mintyse daug daug bučinių. Štai tavo tėtis mažute.
Harry nuotrauka rėmeliuose stovėjo ant komodos šalia jos lovytės.
Beldimas į duris atitraukė mano dėmesį nuo jo veido fotografijoje.
-Prašom.
Išsišiepęs nuo ausies iki ausies Louis įžengė į kambarį.
-Galima?
-Tu jau čia Louis.
Jis priėjo prie lovytės,žiurėdamas į miegantį mažą angelą.
-Kodėl laikai jo nuotrauka Liusi?
