4.45

1.2K 92 10
                                    

***Harry pov***

Nebenoriu daugiau kankintis,reikia pabūti vienam. Skaudu,kad ji nustojo mane mylėti,turėjau tai suprasti senai. Aš ją ištisai skaudinau,nebuvau jos vertas vyras gyvenime,ji tobula mergina,kuriai reikia gero vaikino,ne tokio kaip aš. Toks nelabai normalus jaučiuosi,dar ta netyčia išriedėjusi ašara,šūdas. Pakilęs nuo grindų,žengiau link durų.
-Aš užeisiu rytoj,pabūti su dukra.
Pasakiau tyliai,pasiekęs durų rankena. Švelnus Liusi prisilietimas prie mano peties,mane sustabdė.
-Harry,neišeik.
-Nenoriu to girdėti,kai patvirtini mano spėjimą.
-Prašau atsisuk.
Tyliai atsidusęs pasukau galvą į ją,jos žandai drėgni nuo byrančių ašarų,lūpos pabrinke nuo jų kandžiojimo. Ji visada taip daro,kai nervuojasi.
-Aš nenustojau tavęs mylėti Harry. Aš myliu tave. Neišeik,vėl.

***Liusi pov***

-Aš nenustojau tavęs mylėti Harry. Aš myliu tave. Neišeik,vėl.
Lyg sustingo jis,kurį laiką įdėmiai žvelgė į mane,lyg ko bijodamas atsitraukė nuo durų. Jis nepuolė manęs bučiuoti,Harry švelniai pirštų galais paglostė man skruostą nežymiai šypteldamas.
-Ar esi tuo tikra Liusi,nes aš pilnai suprasiu?
Jo balsas toks liudnas,toks neužtikrintas.
-Taip Harry,aš nenoriu,kad tu išeitum. Aš tave myliu. Visada busiu šalia,kiek tau tik reikės. Ar pamiršai?
Jo veidą papuošė plati šypsena,akys sublizgo.
-Aš myliu tave Liusi. Visada mylėjau ir nežadu sustoti. Supranti? Tu man brangiausia,tu ir Darsy.
Taip gera man tai girdėti. Jo pirštai visdar švelniai glostė mano skruostą,kylstelėjęs mano smakrą jis priglaudė lūpas prie manųjų. Bučinys buvo švelnus,Harry lūpos judėjo letai,neskubant. Apkabinau jo kaklą,kai šio rankos atsirado ant mano liemens.
Nutraukęs bučinį,Harry suglaudė mūsų kaktas,žvelgdamas smaragdinėm akim į mane.
-Ar nori pakalbėti?
-Taip.
-Žinoma tu nori.
Su šypsena pasakė jis,lėtai žingsniuodamas link lovos. Atsisėdo atsiremdamas į sieną,mane prisitraukdamas prie savęs,ištiesiau kojas ant lovos priglausdama skruostą prie jo besikilnojančios krūtinės.
-Ką nori išgirsti Liusi?
-Viską.
-Konkretu.
Šiektiek nusijuokęs Harry ištarė. Jo viena ranka ilsėjosi ant mano klubo,kitos rankos pirštų galas,glostė kaktą.
-Kur buvai visą šį laiką Harry?
-Londone,pas pusbrolį Tony.
-Vienas?
-Ne,su pusbroliu.
Sucaksėjau lūpomis užmerkdama akis.
-Tu supranti,ko aš klausiu.
-Taip,vienas Liusi. Man nereikėjo jokių merginų.
-Gerai.
-Gerai?
-Taip gerai.
-Ilgėjaisi manes?
-Labai.
-Kodėl tada nebandei susisiekti su manimi,Liusi? Kodėl nepapasakojai man visko anksčiau?
Kambaryje isivyravo tyla,aš nežinojau atsakymo į šį klausimą. Aš negaliu atsakyti į jį,net pati sau.
-Nežinau Harry,maniau tu manęs nekenti.
-Kaip galiu tavęs nekęst,jei aš tave myliu labiau nei save?
Klausiaus jo balso,truputėlį šypsojausi,vien girdint jį,buti prie jo prigludus,man teikia nežemišką laimę.
-Liusi,ar mum pavyks?
Harry tyliai paklausė,glostydamas mano nugarą.
-Taip. Laikas būti laimingiems Harry,dėl mūsų,dėl Darsy.
Sunėriau mūsų pirštus,jis pakėlęs prie lūpų pabučiavo,pažiūrėdamas į jo dovanotą sužadėtuvių žiedą.
-Visada jį nešioji?
-Taip,nebuvau jo nusiėmusi.
-Tu atidavei savo grandinėlę dukrai,kodėl?
Užmerkiau akis,lėtai kvepuodama.
-Norėjau, kad dalis tavo širdies priklausytu ir jai.
Tyliai sušnabždėjau,labiau įsikniaubdama į jo krūtinę,ji nežymiai kylstelėjo,kai Harry tyliai sukrizeno.
-Tai miela,jūs abi dalinatės mano širdimi. Vienintelės ten gyvenat.
-Tikrai?
-Taip Liuis,tu ir mano mažoji princesė.
Pakėliau galvą į jį,pažiūrėdama jam į akis. Plati šypsena papuošė ir Harry veidą,jis sujudėjęs pakilo nuo lovos.
Kas dabar atsitiko? Ką jis ketina daryti?
-Harry,kas atsitiko?
Jis trypčiojo vietoje,neaiškiai kažką burbuliuodamas po nosimi. Atsisėdau lovoje,nuleisdama kojas ant minkšto kilimo,idėmiai jį stebėdama.
-Tai durna Liusi,bet...
Harry priklaupė ant vieno kelio,suimdamas mano ranką,abiejais savo delnais. Švelniai glostė,kurį laiką stebėdamas,pakėlė šiektiek drėgnas akis į mane.
-Liusi,ar sutiksi dar kartą,būti mano sužadėtine? Ar sutiksi dar šią vasarą nusivesti tave prie altoriaus?
Iš akių kaip pupos pabiro ašaros,tačiau veidą puošė plati šypsena.
-Žinoma!
Pašokau nuo lovos,pakeldama ir jį,tiek kojomis tiek rankomis jį apsikabinau,kai jis pakėlė mane į orą.
-Myliu tave Harry.
-Myliu tave,ponia Styles.
Suburbėjo,prieš sujungdamas lūpas bučiniui.

Really 2حيث تعيش القصص. اكتشف الآن