***Liusi pov***
Niekada nemaniau,kad taip sunku yra auginti vaiką vienai. Taip,man padeda tėvai ir nuostabūs draugai,tačiau jų nėra visalaiką šalia. Jų nėra naktį,kai Darsy verkia ir aš nežinau,dėl ko. Jų nėra tuo metu,kai mane aplanko blogi sapnai,ir aš pašokusi stebiu savo angelą ar jis kvepuoja. Paranojiška baimė,kad kasnors ją atims ar jai kasnors atsitiks. Baimė prarasti ją,kaip praradau Harry. Kasdieną aš piktesnė,vėl neberodau noro bendrauti su niekuo,būnu laiminga tik tada kai liekame su Darsy vienos ir saugios mano kambaryje. Po vieno pykčio su mama ji man pareišškė,kad mane kankina pogimdyvinė depresija ir man reikėtų apsilankyti pas psichologą. Po jos tokių pareiškimų ir vos nepasakimų,kad aš ligonė,nebešnekam kelinta diena.
Šį rytą,saulė mus lepino šiluma,kas yra labai neįprasta pavasario pradžioje. Tad pamaitinusi dukrą,nusprendžiau išeiti pasivaikščioti į šalia namų esantį parkelį. Mums jau begrįšant namo,pro mus pralėkė juodas mersedes markės automobilis,širdį suspaudė,kai šis užsuko į gatvę kur stovi mano namai. Ar tai gali būti jis? Papūrčiau galvą,nuvydama durnas mintis ir kvailas viltis. Ko jam čia? Net jo tėvai su juo bendravo tik prieš kalėdas.
[Liusi prisiminimai,dvi savaitės po gimdymo.]
-Liusi,nusileisk!
Mama sušuko iš apačios,praėjus kokiom dešimt minučių,kai girdėjau beldimą į duris. Kadangi Darsy buvo prabudusi iš pietų miego,pasėmiau ją ir nusileidau į svetainę. Nustebau ten radusi Harry tėvus.
-Laba diena.
-Labas Liusija,ar tai mūsų anūkė?
Ane kreipėsi į mane ašarotomis akimis. Nežinojau ką jai pasakyti,bet ar verta slėpti tai kas yra daugiau nei akivaizdu?
Jei jau dukra neturi tėvo,kurio aš nuo jos tikrai neslėpiu,tai bent gali turėti dar vienus senelius.
-Taip.
Su šypsena veide atsakiau,perduodama ją Anei į rankas.Harry tėvas pirmiausia,mane nustebindamas,apkabino ir pabučiavo man žandą. Tik poto priėjo prie Ane,kuri laikė Darsy,pakutendamas jai pasmakrę į ką mano dukra atsakė žvaliu krykštelėjimu. Pasilikę pietų,Harry tėvai gyvai bendravo ir su manim ir su Darsy. Pietūs praėjo tikrai smagiai ir maloniai iki tol,kol Ben uždavė nelabai malonų klausimą.
-Kaip Harry?
-Nežinom.
Jo tėvas iškarto atsakė,šiektiek susiraukdamas.
-Kaip taip?
-Na tai įprasta pas mus. Kalbėjomės prieš kalėdas,jis gyvena londone.
Dukrai pradėjus verkti,ištikro apsidžiaugiau,pasėmusi ją atsiprašiau palikdama svetainę. Nenorėjau daugiau ten būti,nenorėjau klausytis apie jį. Man visdar perdaug skauda.
[Prisiminimų pabaiga]
***Harry pov***
Pastačiau automobilį galineme kieme ir po daugiau nei pusės metų įžengiau į tėvų namus. Mano mama pamačiusi mane apsiverkė pribėgusi apkabino,inercijos pagautas apkabinau ją taip pat.
-Harroldai,kaip malonu tave matyti.
-Man taip pat.
Nemeluodamas atsakiau,šiektiek šyptelėjau atsitraukdamas,kas perdaug tas nesveika.
-Kaip jūs?
-Na,kaip visada. Kaip tu sunyti?
-Tvarkoje viskas.
Ore kabojo tas klausimas,aš nesugebėjau jo suformuluot,motina neturėjo drąsos jo užduoti. Taip ir palikau viską.
-Einu į kambarį.
-Taip žinoma.
Kilau laiptais į viršų,kai mama pasakė,stovėdama laiptų apačioje.
-Aplankyk jas Harry. Darsy,maža tavo kopija,tarytum angelas.
Stabtelėjęs pažvelgiau į mamą.
-Butinai.
Nieko daugiau nesakęs baigiau kelionę į kambarį. Čia niekas nepakitę,viskas taip pat kaip buvo. Atsistojau prie lango per kurį lyg ant delno matėsi jos namai. Įdėmiai stebėjau langus,bandydamas kažką įžiūrėti. Nieko,visiškai nieko. Kai buvau bepasitraukąs nuo lango,pamačiau ją. Ateidinėjo iš gatvės galo,stumdama raudoną vežimėlį. Iš jos nieko nelikę,gražiame veide tik didelės akys,jos tobulų didelių krūtų,nebematyti,ji tuojaus suluš. Kas jai? Ar ji serga? Ar nuovargis? Kodėl ji nyksta akyse? Mano širdis plakė lyg pašėlusi ,pirštai virpėjo. Tai pirmas kartas,per pusę metų kai ją matau. Mano meilė,jai nesibaigusi...Ji tokia pat stipri,kaip ir buvo. Kai Liusi įstūmė vežimėlį į kiemą,apsisukau išbėgdamas iš kambario. Laiptais vos nenusiridenau,užkliuvęs už kilimo krašto.
-Jezau Harroldai ar kas užsidegė?
Mama iškišusi galvą iš svetainės paklausė.
-Aha,mano širdis. Dar kartą.
Susakiau palikdamas namus,net neuždaręs durų. Liusi rakino savo namų duris,kai perbėgęs gatvę ir sustojas šalia jos vartelių tyliai ištariau.
-Liusi.
