***Liusi pov***
Kai pagaliau po poros savaičių,mane paleido iš ligoninės aš iškarto vykau pas mamą į namus. Į savo senajį kambarį,senąją lovą,viena.Be jo.
-Ben?
Kreipiausi į jį,kai užėjęs atnešė mano tašę iš ligoninės.
-Taip mažute?
-Gal galėtum nuvykti į butą ir surinkti mano daiktus?
Jis šiektiek pasimetęs manęs klausė, nežymiai susiraukė tačiau linktelėjo.
-Taip,žinoma.
-Ačiū.
-Nėra už ką.
Jis paliko mane vieną kambaryje,atsiguliau ant lovos žiūrėdama į lubas. Įdomu,kur tu? Ar galvoji apie mane?
***Harry pov***
-Kendal!
-Ką?
-Ar tavęs supistai neužkniso tiek laiko būti vonioje?
-Ne.
Sušikta erzinanti merga.
***Liusi pov***
-Louis,prašau nustok.
Jis jau gerą valandą rodė man beprasmius tipo juokingus video internete. Jis smarkiai juokėsi iš to,kaip kažkoks vaikas nepabėgo nuo kamuolio,šis trenkėsi jam tiesiai į galvą ir nukrito.
-Tai durna.
-Baik būti niurzga Liusi! Čia gi juokinga!
-Ar tu girdi,kad aš juokčiausi?
-Niurzga.
Pavartęs akis jis užlenkė kompą,baigdamas gerti kavą.
-Ką veiksi šiandieną Liusi?
-Tą patį,ką ir kasdieną. Nieko.
-Gal nori į kavinę? Ar į kiną?
Man gal šiektiek malonu,kad jis nenusisuko nuo manęs ir neklausinėjo nieko. Jis visaip šias pora savaičių bando mane pralinksminti ir ištempti į žmones. Tačiau man to nereikia,neturou jokio noro ar išvis prasmės kažkur eiti.
-Ne ačiū,gal kitą kartą.
-Na gerai. Tad aš jau lėksiu.
-Žinoma.
Louis atsistojęs pabučiavo man žandą ir paliko sedėti mane vieną virtuvėje.
Dvi savaitės,jis išėjo lygiai prieš dvi savaites. Nieko apie jį nežinau,tiesa pasakius niekas apie jį nieko nežino. Gal tik Louis,tačiau nieko nepasakoja man,o aš ir neklausiu. Harry nieko nesakęs ir savo tėvams,kadangi jie karts nuo karto ateina pas mano mamą į svečius,aplankydami ir mane.
Aš nusprendžiau nebevaiksčioti į universitetą,kažkaip savaime gavosi,kad nebesusitinku su draugais. Aš apskritai,nelabai su kuo susitinku,bendrauju su mama ir Ben. Retkarčiais užsuka Louis. Labai dažnai save pagaunu,mastant apie mirtį,bet Darsy mane stabdo. Ji nekalta,kad man tenka išgyventi šį skausmą. Ji nusipelno išvysti šį gyvenimą,ji mano ateitis,vien dėl jos verta gyventi.
***Louis pov ***
-Sveikas.
-Sveikas Niall.
Pasisveikinau su draugu, atsisėsdamas šalia. Padėkojau padavėjai už meniu,Niall kreipėsi į mane.
-Kaip Liusi?
-Kaip visada.
-Nesuprantu kas pasidarė dabar,Louis tu tikrai žinai. Argi ne?
Žinau Niall,beabejo žinau. Aš žinau kur yra Harry,kas tarp jų įvyko ir kodėl viskas taip vyksta.
-Na kaip ir.
-Supranti,Emilli isterikuoja,kadangi Liusi su ja nebendrauja. Apskritai po viso šio,niekas su niekuo nebendrauja. Louis tu dabar mūsų kompanijoje manau vienintelė mus visus vienoje vietoje laikanti grandis.
-Nesuprantu,kodėl visi išsiskyrstė,dėl vienos iširusios poros.
-Kažkokia tai nesamonė. Neapleidžia keistas jausmas,kad čia viskas kažkaip neteisingai gavosi.
-Žinau Niall,pats apie tą patį galvoju,bandau suprasti. Liusi,man nieko nepasakoja,bet kiek girdėjau iš jo,tai didelė nesamonė.
-Louis,apie ką tu kalbi?
-Liusi Harry pasakė,kad laukiasi ne jo vaiko.
Niall akys išsiplėtė,tobula šypsena persikreipė iš nesupratimo.
-Nesamonė.
-Žinau,bet Harry nenori nieko girdėti. Jis tiek ir tepasakė,nesileido į smulkmenas,o Liusi išvis apie tai nekalba. Ji elgesi lyg jo išvis jos gyvenime nėra buve.
-Keista. O jis,nepradėjo vartoti?
Tikėjausi sulaukti tokio klausimo.
-Ne,gėrė gerai kelias paras,bet nuo to šūdo jau pilnai atpratęs.
