Mirties angelas

5

Talija

Išgirstu žadintuvą. Atsikėlusi iš lovos greitai nueinu į vonia, nes nenoriu pavėluoti pirmą dieną į mokyklą. Nusimaudžiusi pasidažau ir apsirengiu vakar susirasta juodą suknelę, kurios viršus yra baltas ir papuoštas nėriniais, o ant jos užsimetu juodą striukę ir apsiaunu baltus converse. Kaip ir visada užsidedu man mamos atiduota pakabutį, kuris sudarytas iš dviejų juodų sparnų.

Nusileidusi žemyn pasiimu obuolį ir išeinu į lauką. Manęs jau laukia. Įsėdu į automobilį ir atsimenu, kad žadėjau susitikti su Valentina prie paradiniu durų ir ji mane supažindins su savo draugais.

Prie mokyklos durų jos manęs jau laukia aš iš kart prieinu ir apsikabinu su Valentina, o kitas ji man pristato.

-Sveika, čia yra Sofija, o Čia Sara,- parodydama į jas pasako.

-Sveika, labai gražiai atrodai, tau tinka suknelės,- iš Valentinos pristatymo supratau, kad tai pasakė Sara.

-Ačiū tu taip pat atrodai nuostabiai,- rytas tikrai prasidėjo labai gerai, tikiuosi, kad ir visa likusi diena bus tokia. Pasižiūrėjusi į kitas pamatau, kad jos atrodo nuobodžiaujančios todėl atsisuku į Valentiną:

-Ko mes dar laukiam, gal einam į vidų?

-Nesijaudink, nepavėluosim, jie greit pasirodys,- jau žadu klausti kas tie jie, bet pamatau ateinanti vaikinų penketuką, kuris tikrai neatrodo labai tinkantis, nes pagal išvaizda jie visi skiriasi.

-Sveika, aš esu Maksas, čia Benas, Džeikas, Erikas ir Tomas,- vienas iš jų man juos visus pristato į kiekvieną besdamas pirštu.- O tu tikriausiai Talija, malonu susipažinti,- jis man nusišypsojo ir nužvelgia mane nuo galvos iki kojų. Aš pasijuntu nejaukiai, nes senojoje mokykloje į mane taip niekas nežiūrėdavo. Matau, kad jis man jau nori kažką sakyti, bet jį nutraukia skambutis.

***

Per priešpiečius prisėdau prie jų visos grupelės. Laisva vieta buvo tik tarp Džeiko ir Tomo. Pasidėjusi savo salotas ir išgirdau kaip Sofiją, kuri sėdi prie Eriko, klausia:

- Tai su kuo dabar gyveni... Gal mes juos pažįstam?

-Gyvenu su Leonardu ir Luna Darkness, o ką?- paklausiu kai jie susižvalgo.

- Na, niekas nežinojo, kad jie turi dukterėčia ar dar kokių giminių.

-Kaip suprast?

-Mano tėvai su jais palaiko ryšius ir niekada nieko negirdėjo apie tave ar tavo tėvus,- pasakė Tomas.

-Ilgą laiką aš ir pati to nežinojau, kad yra tėvo sesuo.

-O tai kur tavo tėvas, nes tu apie jį nekalbi... Suprask aš neturiu nieko prieš tai,- iškart pasako Džeikas kai skersai pažvelgiu į jį.- Gali ir neatsakyt mums tik smalsu.

Žiūriu į jį kaip į beproti, nes beveik nieko nesupratau, ką jis ten susakė, bet supratau tik tai, kad jis klausė apie tėtį. Žinoma nesiruošiu jiems atvirauti, bet gal geriau jiems paaiškinti kodėl nenorėčiau kalbėti apie jį ir daugiau manęs apie tai neklaustu?

-Savo tėvo niekada nebuvau mačiusi, kai paklausdavau mamos: kaip jie susipažino ji vis bandydavo nusukti kalbą arba tiesiog pasakydavo, kad aš jam buvau per didelė našta karjeros pradžioje. Jie draugavo apie trejus metus, bet kai mama sužinojo,kad laukiasi manęs, jis ją paliko. Mama vis dar palaikė ryšius su Luna ir per ją norėjo pranešti, kaip mums sekasi, bet jis ne ir pas ją nebe užsukdavo, todėl aš ir taip negavau net jo nuotraukos, nes mama su draugėmis sugalvojo, kad geriausia būtų sudegint prisiminimus apie jį, o iš tetos ir dėdės negalėjom nieko tikėtis, nes jie taip pat neturėjo jokių nuotraukų, o juos pačius pamačiau tik per laidotuves.

Visi žiūri į mane tarsi man reikėtu didžiausios užuojautos. Tai nustembu kai visą šį laiką tylėjęs vaikinas pakeičia temą:

-Matėt kaip matematikos mokytojas vis flirtavo su Sara ir kitom, kurios sėdi klasės priekyje?

-O ką Benai, negi pradedi pavydėt, kad toks senis gali, ko tu negali?- kaip gerai, kad visi iš kart atkreipė dėmesį į šią temą. Užtat pakėlusi akis pamatau kaip tas vaikinas kaip tik į mane žiūri, todėl aš jam be garso padėkoju, o jis sušnabžda kažką panašaus į nėra už ką.

-Cha cha cha tarsi jis buto toks senas jam tik netoli trisdešimties,- atsikerta ir nusisuka nuo manęs.

-Suprask, tokie mūsų klasėje mažai ką be sudomintu.

Nebesikišu į pokalbius tik valgau, bet jei pakeliu žvilgsni pamatau, kad Maksas žiūri į mane ir verčia visą mano kūną pašiurpti nuo jo žvilgsnio, tai baugina. Pamatęs, kad pastebėjau tik kvailai išsiviepia ir stojasi su kitais bernais nuo stalo, o mes liekame sėdėti. Per visa kita likusi laiką kalbame apie naujus filmus, į kuriuos būtų visai linksma nueiti. Nuskambėjus skambučiui nueiname į chemijos pamoką, kurioje gero tikrai laukti nereikia, nes mokytojas labai nuobodžiai aiškina ir tu vos neužmiegi, o jei tave pagauna užduoda namų darbus - pažymiui.

Po pamokų grįžusi namo padarau namų darbus ir praleidžiu visą laiką žiūrėdama vieną iš dabar žiūrimų savo serialų dešimtuko. Apie aštuonias girdžiu grįžusius globėjus. Su jais pavakarieniavusi dar pasižiūriu keletą serijų ir nueinu miegoti.

***

Visos kitos dienos mokykloje žiauriai nuobodžios. Nėra taip kaip buvo mano ankstesnėje mokykloj. Ši mokykla yra visai kitokia, nes nėra viešų patyčių ir tau niekas nebando kenkti, visi rūpinasi tik savo reikalais. Tai yra nuostabu, juk tokių mokyklų, tikriausiai, pasitaiko labai retai. Penktadienis gal buvo viena iš įdomesnių dienų šioje savaitėje.