Mirties angelas

34

Talija

Šiandien mano gimtadienis, šiandien sužinosiu, kas aš tokia esu. Visą savaitę treniravausi ir dieną, ir naktį. Treniruotės darėsi vis sunkesnės.

Kur treniravausi su broliu tai net neįsivaizduoju, kur man gali jų prireikti. Įvairiausi kovos menai, ginklų naudojimas, savigyna. Bet manau visa tai dėl kūno formų, nes kam mums reikia mokėti apsiginti juk turime magiją kuri visiškai padeda?

Sapnų treniruotės buvo naudingesnės, išmokau naudoti pagrindines stichijas ir jas sujungti. Kol kas viskas ėjosi gerai.

Niekas nieko nesako apie mano apyrankę, kuria radau, perskaičiau beveik visas duotas knygas ir jau panašių ieškau bibliotekoje.

Šiandien namuose vyrauja tikra sumaištis. Vis atvyksta kokia nors giminė, su kuria turiu pasisveikinti.

Sode ruošiama vieta kur priimsiu savo galias. Viskas tiesiog puošiama, bet nebe taip kaip praeitą kartą. Dabar visur tvirtinama juoda spalva ir merkiamos juodos rožės. Man tai atrodo tarsi būtų ruošiamasi laidotuvėms.

Luna vakar atnešė mano šventės rūbus, bet aš jų dar nepasižiūrėjau ir tikrai nežinau ar turėčiau. Padėjusi juos ant lovos patraukiu į balkoną, ten ant suoliuko susiraitęs guli Arcanum ir šildosi saulėje.

Neįsivaizduodama ką šiandien turėčiau daryti, nes juk visų dėmesys bus sutelktas į mane užsisvajoju, apie tai, kad norėčiau jog aš nebūčiau ta kas turiu būti, kad tiesiog būčiau paprasta, na nepaprasta, kaip brolis. Jis neturi jaudintis dėl to kas toks galėtų būti.

Su rankomis atsirėmusi į turėklus užsisvajoju apie tai ką galėčiau pakeisti savo gyvenime. Jis pilnas paslapčių, niekas man nieko iki galo nesako, daug ką nutylį. Tą patį sakė ir Talantas. Nusileidusi ant žemės su nugara atsiremiu į turėklus. Jis irgi yra man paslaptis. Elgiasi su manimi gražiai, bet nieko nenori sakyti apie tai kas jis yra iš tiesų.

Arba tas nutikimas su Klem ir knygom tokiu nebebuvo, bet vis tiek jaučiausi labai susikausčiusi. Viskas mane varžo, duoda rėmus, kuriems aš netinku, tikriausiai tai mane kažkada išves iš proto. Man prie kojų atsigula saugotojas ir padeda galvą ant kelių.

-Nesijaudink, šiandien viskas susitvarkys, viskas bus gerai,- tai pasakiusi suprantu, kad šie žodžiai labiau skirti man, o ne jam.

-Talija, eik rengtis tu greitai turėsi eiti, kol pasiruoši ateis dešimta, o tu jau tada turi būti išėjusi į lauką,- pro duris įkišusi galvą sušunka Luna ir vėl staigiai dingsta. Iškvėpusi orą atsistoju ir patraukiu pasižiūrėti kokie tie rūbai yra skirti man šiai dienai.

Atidariusi rūbų maišą randu juodą suknelę, kuri yra ilga, apsidžiaugiu, nes ji yra paprasta be jokių didelių papuošimų.

Nueinu į drabužinę ir apsirengiu suknelę bei apsimaunu aukštakulnius. Susitvarkiusi visą aprangą išeinu pasižiūrėti į veidrodį kaip atrodau, viršus ir šiek tiek apačios yra nepermatomi, o po to viskas persišviečia. Ji yra su paraukimais kas man nelabai patinka. Pavaikščiojus prie veidrodžio pastebiu, kad suknelė yra labai lengva ir juda man padarius menkiausia judesį.

Neįsivaizduodama ką daryti su savo plaukais surišu juos į paprastą kuoduką ir palieku kelias sruogas laisvai kristi.

Pasižiūrėjusi dar kartą į savo atvaizdą išvystu mamos pakabutį ir apyrankę. Neturiu jėgų jų nusiimti tad palieku juos ten kur ir buvo visą laiką.

-Talija, ar tu jau pasiruošusi?- nepasibeldusi į kambarį įeina Luna.- Kaip nuostabiai atrodai. Aš taip ir žinojau, kad tau tiks ši suknelė. Nagi einam visi jau laukia tavęs.