Mirties angelas

27

Talija

Kai apsirengiau treningus ir nusileidau žemyn mano apsauginis visas nepatenkintas sekė iš paskos. Tikriausiai dar vis širsta dėl to, kad nepasilikau lovoje.

Virtuvėje randu garuojančius pusryčius. Prieš tai nueinu prie šaldytuvo pasižiūrėti ar yra kas nors ką galėčiau duoti jam. Suradusi vakarykštę mėsą kurios tikrai niekas nebevalgys tad spintelėje surandu dubenėlį ir įdedu į jį mėsos gabalą ir padedu prie savo vietos.

Kai aš suvalgau tik pusę jis jau būna suvalgęs visą savo gabalą ir atrodo sotus, tad nueinu ir įpilu pieno ir vėl grįžtu į savo vietą.

-Reikėtu tau duoti vardą. Ką manai apie Paslaptingoji?- jis staigiai pakelia savo snukį ir atsukęs į mane suraukia.

-Hm, sakai netinka tai gal tada... Roželė,- dar labiau susiraukia ir vos nepradeda šnypšti ant manęs.- Taip, taip suprantu tikrai nelabai geras tai gal...- pamatau kaip vėl žada urgzti suprantu, kad darau kažką blogai. Pergalvojusi viską atsimenu, kad sakiau tik mergaitiškus vardus. Jei jie netiko tai gal jis vaikinas? Prisiminusi visą mūsų susitikimą prisimenu, kad man viskas atrodė labai mistiškai kaip ir visas šis laikas nuo tada kai sužinojau kas tokia galiu būti. Ir man visiškai iš nežinau kur ateina žodis „Arcanum" - Mįslingasis.

-Tai gal tada Arcanum?- pasekusi visą jo laikysena pamatau kaip pasikeičia išraiškos ir iš to suprantu, kad šis vardas jam patinka. Niekada negalvojau, kad turėsiu tokį protingą augintinį.

-Tai ką, Arcanum, einam mokintis istorijos?- paklausiu jo ir jis suprunkščia. Visai linksma žinoti, kad jo charakteris panašus į mano.

***

Visą laiką kol namo negrįžo Erebas skaičiau knygas ir ieškojau kokios nors man reikalingos informacijos, kuri galėtų man paaiškinti tai kas man atsitinka. Suradusi vieną iš savo dar nepanaudotų sąsiuviniu darausi konspektą, kuris man pradės suvokti visą šio reikalo prasmę... Tikriausiai.

Netikėtai pasigirsta šnypštimas Arcanum pašiaušia savo kuprą kaip tikras katinas. Prasivėrus durims išvystu Erebo galvą.

-Nuramink tą savo padarą kol manęs neišvarė iš namų,- puma išgirdusi Erebo balsą vėl susirango prie manęs ir nurimsta.- Apsirenk ir eisimės toliau treniruotis. Dabar pridėsime dar ir ginklus.

-O šios knygos mokina tikrą istoriją?- parodydama į perskaitytas knygas paklausiu, nes skaitymas yra tikrai sunkus, o dar kai iš kart bandai suprasi kas gali būti naudinga.

-Kiek žinau taip ir kai baigsis treniruotė turėsi valandą laiko poilsiui, o tada prasidės etiketas ir šokiai,- girdžiu kaip jis su pašaipa man tai sako.

-Tu juokai?!- visa užpykusi surinku ir išgirstu kaip supykęs urgztelį Arcanum. Man tai sukelia juoką, nes pradedu įsivaizduoti kaip Erebas nuo to pašoką. Taip staigiai suurzgus mano augintiniu. Išėjusi iš drabužinės randu Erebą keistai žiūrint į jį.

-Kas yra?- nieko nesupratusi kas galėjo tokio keisto atsitikti paklausiu.

-Mane glumina kokie jus abudu esate panašus. Tai šiurpu. Bet gal dėl to jis ir pasirinko tave saugoti, nes tokiu kaip tu daugiau pasaulyje nėra,- jam tai pasakius griebiu nuo lovos pagalvę ir sviedžiu jam į veidą.

-Aišku kad nėra,- visa linksma prabėgu pro jį ir vos tik peržengiu kambario slenkstį Arcanum nušoka ir pradeda bėgti paskui mane. Jai iš paskos susigaudęs patraukia ir brolis.

Visą laiką kai treniravomės jaučiausi pilna jėgų ir ryžto.

Treniruotė tikrai sekėsi gerai ir net kelis kartus įveikiau Erebą, kas po tiek mažai treniruočių yra pasiekimas. Kol kas parodė tik kelis kardus ir liepė išmokti juos atpažinti, bet kai galvojau, kad galėsiu juos laikyti viena ranka nustebau. Kardas buvo sunkus vos išlaikiau su abejom rankom, o jis jau norėjo, kad aš su kardu greitai judėčiau, tad tiesiog po tokios treniruotės abi rankos skaudėjo ir raumenys nebeleido jų judinti, nes iškart jausdavausi taip tarsi jie tuoj plyš.

Per tą valandą kuria man davė kaip poilsio visiškai nepailsėjau, nes turėjau nusimaudyti, o mano rankos tam priešinosi. Tad kai išėjau iš vonios man buvo likusios tik dešimt minučių. Ir tai pamačiusi dar labiau susinervinu, nes suprantu, kad aš tikrai nespėsiu, o man reikia nusileisti žemyn.

Vėluoju kokias penkias minutes tad kai įeinu į kambarį pamatau jau griežtai žiūrinti tėtį.

-Kas? Per daug nori, kad po tokios treniruotės kokią man paskyrei aš suspėčiau,- sudrimbu į sofą ir nusisuku.

-Jei žadi taip sėdėti visada, gali pasvajoti, nes turi sėdėti su tiesia nugara,- nekreipdamas dėmesio į mano priekaištus jis pasako.

-Ką? Tai negi man sėdėti taip tarsi būčiau pririšta prie lentos?- dar labiau sudribdama sakau.

-Kai nieko aplinkui nėra taip gali, bet visur kitur privalėsi būti tarsi pririšta prie lentos,- nesuprasdama kokios jėgos veikiama esu pasodinama tiesiai ir man ant kelių atsiranda servetėlė ir lyg iš kokio rūko, stalas, nukrautas įvairiausiais įrankiais. Visą laiką aiškina kokie įrankiai tinka kam, o aš vis bandau suspėti tai įsidėti į galvą, nes žinau, kad to man reikės. Net nesuprantu kada staigiai dingstą stalas ir iš kažkur pradeda groti muziką.

-Erebas tuoj turėtu pasirodyti, jis pamokins tave šokių, nors kiek matėm juos išmanai,- tai pasakęs išeina iš kambario, o jam dingus iš akiračio pro ten pat ateina Erebas.

-Na ką, mieloji sesute, metas pasižiūrėti ar tu moki iš tiesų taip gerai šokti,- tai pasakęs man gražiai nusilenkia, o aš nežinodama ką daryti atkartoju tai ką esu mačiusi istoriniuose filmuose. Pamačiusi brolio šypsena suprantu, kad pataikiau. Kai pradėjau šokti vėl įsijaučiau į muziką ir neužminu broliui ant kojų kaip ir praeitą kartą kai šokau su Talantu. Netikėtai man grįžta tos nakties prisiminimai ir aš dar labiau atsipalaiduoju.

Netikėtai sustojame ir aš staigiai grįžtu iš prisiminimu.

-Ji šoka tikrai gerai, bet blogai tai, kad ji visiškai pasineria. Bandžiau ją kalbinti kelis kartus. Ji man neatsiliepė,- iš pradžių galvojau, kad jis šnekėjo su manimi, bet supratau, kad su žmogumi už mano nugaros.

-Nereikia jaudintis tikriausiai ji išmoks sutelkti dėmesį iki penktadienio labiau į aplinką, o ne į tai kas jai yra artimiau,- išgirdusi šį balsą staigiai apsisuku ir pasileidžiu bėgte prie jos apkabinimui.

-Luna, ką tu čia veiki?- vis dar ją apsikabinusi paklausiu į jos krutinę.

-Rytoj važiuosiu su tavimi apsipirkti dėl puotos tad turėjau atvažiuoti,- nors ji man ir iš pradžių nesakė tiesos, bet man truko jos ir žinoma moteriškos draugijos.- O kas čia?

Apsisukusi pamatau Arcanum, kuris ramiai prausiasi ir nekreipia į aplinką dėmesio.

-Tai mano sergėtojas Arcanum,- matau kaip Luna susidomėjusi prieina prie jo ir tiesia ranką, bet jis staigiai atsistoja į puolimo poziciją.- Jam nelabai patinka svetimi žmonės,- pamačiusi kaip Luna sutriko paaiškinu jai.

-Gerai nelysiu prie jo, bet tau geriausia jau būtu eiti miegoti, nes rytoj laukia ilga diena,- kai ji tai pasako aš ramiausiai patraukiu į savo kambarį ir viską susitvarkiusi užmingu.

***

Vėl atsirandu labirinte. Nieko geriau nesugalvodama pradedu vėl judėti pirmyn.

-Treniruotės dieną, treniruotės naktį,- nepatenkinta suburbu.

-Naktį tu nors pailsi, čia dirba tik tavo protas.

-Palauk, aš galiu su tavimi kalbėti?- jau nebe susigaudydama paklausiu.

-Taip, klausk manęs ko nori ir jei galėsiu tau atsakysiu.

-Gerai, praeitus sapnus irgi siuntei tu?- sugalvojusi patį paprasčiausią klausimą, į kurį man negalėtų atsakyti nei vienas iš šeimos.

-Taip, norėjau tave po truputį perspėti apie tai, kad nebūtu tokio šoko,- išgirstu prie pat savęs į sušnekant.

-O žmogus per vakarėlį su peiliu?

-Ten buvo paprasčiausias mirtingasis, kuris buvo per daug girtas, bent aš taip manau,- tai išgirdusi nusijuokiu iš savęs pačios.

-Žinai, nors tu dar negavai savo galiu, bet jos sapnų pasaulyje veikia ir kiek žinau kartais tau jos yra pasireiškusios. Žinoma dar vienas dalykas labirintą pradedi nuo ten kur baigi,- kai jis tai pasako viskas pradeda aplink mane suktis.