Mirties angelas

35

Talantas

Nuo ryto sukasi visi ir ruošia vietą kur mes pasitiksime mėnulį. Čia tik aš nieko nedarau ir galvoju kaip jai pasiseks ištverti visą spoksojimą iki galių įgavimo.

-Kas yra, brolį?- pasuku galvą į šoną ir pamatau, kaip ir aš atsiremiančia Klem į turėklus.

-Galvoju apie Taliją, ką jai teks ištverti per šiandiena,- nepagalvojęs ką sakysiu išsiduodu apie savo jausmus.

-Tikiu Erebas ją pasirūpins,- jai tai pasakius aš pasuku galvą ir išvystu kaip ji taria jo veidą su šypsena.

-Tu jį mylį, bet ar jis myli tave?- man to paklausus ji staigiai apsidairo.

-Taip jis myli. Ne, tai ką rašė yra netiesa, aš nesilaukiu, bet neįsivaizduoju kaip jis turi jaustis kai po to įvykio negalėjom pasimatyti, jis buvo šalia manęs siūlė mums kartu bėgti nuo šeimų ir gyventi laimingai prieš pat man surinkant. Todėl nebe įsivaizduoju ar dar galėsim apie tai pasikalbėti.

-Atsiras laikas, kai jūs galėsite apie tai pasikalbėti. Jis supras. Jis supras, kaip, tikriausiai, ir Talija supras, kodėl aš su ją niekada nesusitinku.

-Sakiau, kad tu ją myli, bet ar tai nekeista mes abudu mylime priešo vaikus, o jie tikriausiai myli mus.

-Visiškai ne juk niekada nežinai kam atiteks tavo širdis gali tik spėti. Susitarkim saugoti šią paslaptį juk atsimeni ką sakė mama.

-„Jei dar kartą išgirsiu apie tai, jūsų laisvė bus atimta" ji pavers mus savo vergais.

-Judu abu leidžiatės žemyn, greit pradėsim viską,- vienas iš brolių pašaukia ir aš su Klem patraukiu į sodą. Viskas papuošta kaip paprastam šeimos piknikui jeigu nekreiptume dėmesio į ratą, kurio viduryje stovi stiklinės prizmės.

Susėdame visi prie stalo girdisi įvairiausi pasakojimai kaip kam sekasi kas ką žada veikti po šio renginio ir niekas neatrodo labai nuliūdęs.

-Sveiki, mano vaikai, susitinkame ne šiaip sau, o pasidžiaugti dar vienu šimtmečiu ir pasisemti jėgų iš raudonojo mėnulio. Tai yra viskas ko mes galėjome tik trokšti pagalbai prieš blogį. Laikai keičiasi, bet kovos pusės niekada nepasikeis, jos išlieka tos pačios,- ji tai sakydama pasižiūri į mane ir Klem.- Susirinkome vienoje iš mums svarbių vietų, šį miestelį įkūrė mūsiškiai, kaip sau prieglobsti. Visų šių šeimų šaknys siekia seniausius laikus, kai jie dar turėjo magijos ir čia yra kuo puikiausias pavyzdys kas atsitinka susiliejus su žmogumi. Viskas ką šiandien patirsime mus pažymės ilgam. Tad junkimės į ratą ir priimkime tai ką jis mums suteikia.

Kai mėnulis galutinai patenka į ratą jis apšviečia prizmes kurios prasklaido mėnulio šviesą visiems ir mus užlieją. Pasijaučia pulsuojanti energija, kuri stiprėja vis greičiau ir netikėtai būna nutraukta, vos tada kai mėnulis pajuda iš rato. Netikėtai per visą kūną nueina galia ir susigeria į žemę, kuri aplink ratą išaugina žolę ir staigiai išaugusi nuvysta.

-Ji bus kitokia, visiškai kitokia,- išgirstu kaip sumurma Niktė ir suprantu, kad ji kalba apie Taliją.

PIRMOS KNYGOS PABAIGA