Mirties angelas

15

Talija

Kas čia per nemalonus garsas čirškia šalia mano ausies? Šiek tiek pramerkusi akis atsisuku į tą pusę, iš kurios sklinda čirškimas, ir suprantu, kad tai žadintuvas, kurį nusistačiau dėl mokyklos. Lėtai atsisėdusi pamatau šalia savo kojų gulint kompiuterį, kurį tikriausiai jau snūduriuodama padėjau ten.

 Išlipusi iš lovos patraukiu į vonia nusiprausti. Vos tik atlieku ritinį procesą apsirengiu juodus džinsus, baltą palaidinę ir užsidedu juodą kožą bei apsiauna baltus Converse. Kaip ir kiekvieną rytą užsideda pakabutį su sparnais ir pasiima kuprinę.

 Nuėjusi iki virtuvės pasiimu obuolį ir išeinu į lauką. Vos tik spėju užrakinti duris į kiemą jau įsuka automobilis.

Prie mokyklos durų jau susirinkusi beveik visa mūsų grupelė. Trūksta tik manęs ir Beno. Vos tik priėjusi prie grupelės su visomis merginomis apsikabinu, o su vaikinais pasisveikinu.

 -Na, ir kaip tau sekėsi su giminėmis?- paklausiu Val.

 -Siaubingai, visą laiką turėjau klausytis šnekų apie politiką arba kaip jie susitvarko savo biudžetą,- tai pasakiusi ji apsikabina mane ir apsimeta verkiančia.

 -Neliūdėk, šiandien galėsi pas mane atvažiuoti.

 Mums dar pašnekėjus ką veikėm per savaitgalį nuskamba skambutis. Visi išsiskirstom į mums reikalingus kabinetus, o aš su Valentina patraukiu į istoriją. Mums atsisėdus į savo vietas į kabinetą įeiną mokytojas.

 -Pratesime toje pačioje vietoje kur baigėme praeitą pamoką. Jis vadinamas Mirties angelu,- parodo į skaidres kuriose yra vyras su apsiaustu ir rankose laiko peilį.

 -Jis apibūdinamas kaip tikrosios mirties pranašas. Dažniausiai rašoma, kad tas, kuris mirštant mato mirties angelą, miršta sava mirtimi,- tai pasakęs perjungia skaidrę į kitą ir aš tik užsirašau viską ką jis sakė apie jį. Nes visi dalykai rodo jog aš jį regiu. Atvertus sąsiuvinio lapą pakliūna tas, kur pripaišyti veidai, bet aš nekreipiu dėmesio ir ten pasirašau viską ką sužinojau apie jį.

 -Sakai kad tau nepatinka fizinio mokytojas, bet jį tai nusipiešei.

-Kaip suprast?

-Negi čia ne jį nupiešei?- parodžiusi į vieną iš ten esančiu veidų ji vėl nusisuką į klasės priekį ir klauso ką sako mokytojas.

 Kai pasižiūriu į piešinį atidžiau pamatau, kad tai tikrai yra fizinio mokytojo veidas. Tik nesuprantu, kaip jis čia atsirado, nes aš juos piešiau pirmą pamoką. O jį pamačiau tik po kelių dienų...

Nuskambėjus trečios pamokos pabaigos skambučiu. Susidėjau daiktus ir patraukiau į valgyklą. Prie stalo jau sėdėjo visi ir laisvos vieta buvo tik tarp Beno ir Saros. Pamojavusi Val patraukiau prie virėjos ir pasiimu vieną iš šios dienos patiekalų. Nusipirkusi salotas patraukiau link stalelio ir atsisėdau į laisvą vietą. Pasižiūrėjusi, kas sėdi priešais mane, pamatau kreiva šypsenėle besišypsančia Val. Pasižiūrėjau žvilgsniu į ją prašydama nutylėti apie tą piešinį, bet ji tik papurtė galvą.

-Ką jau jus merginos ten be žodžiu kalbat?- permetęs per mano kėdės atlošą ranką paklausia Benas.

-Tau nereikia žinoti,- kai tuo pačiu metu Valentina pasako:

-Talijos istorijos sąsiuvinyje yra nupieštas fizinio mokytojo veidas,- visi pasižiūri į mane su keistom veido mimikom, o aš per tą laiką įsidedu kąsni į burną, kad negalėčiau šnekėti.

 -Kaip suprasti?

-Taip ir suprask. Jis buvo nupieštas ir aš tai pastebėjau, kai ji norėjo užsirašyti teoriją.,- kai Val tai pasako aš pasižiūriu į ją su neapykantos žvilgsniu.

-Ką?

-Atskleidei jos paslaptį...- jie dar ginčijasi dėl to mano piešinio, o aš jau pradėjau galvoti apie jų pasikvietimą pas save po pamokų kelioms valandoms.

-Gal norėtumėte pas mane kelioms valandoms po mokyklos? Galėtume nueiti iki jūros?- man tai pasakius visi dar šiek tiek pagalvojo, bet po kiek laiko sutinka. Jie atvažiuos pas mane po pamokų praėjus kokioms dvejoms valandoms.

Pasibaigus pietų pertraukai patraukiau į kitą pamoką.

Pagaliau baigėsi visos pamokos. Aikštelėje manęs jau laukė vairuotojas, tad įsėdu į automobilį ir patraukiau namų link.