Mirties angelas

7

Talija

Suskambus žadintuvui jį išjungiu ir pradedu vartytis lovoje, kaip gera kai yra savaitgalis ir neturi skubėti keltis iš šiltos lovos. Paėmusi telefoną į rankas pamatau, kad jau po devynių ir todėl turiu keltis, nes atsiminiau, kad važiuosiu į Londoną. Išlipus padarau ritinę procedūrą ir nusileidžiu žemyn į virtuvę iš kurios jau sklinda blynų kvapas. Prie keptuvės stovi teta.

-Laba ryta, kada mes išvažiuosim?

-Pavalgom ir iškart išvažiuojam,- tai pasakiusi Luna vėl nusisuka į keptuvę, o aš sėdu prie stalo. Pavalgiusi staigiai užbėgu aukštyn ir persirengiu.

***

Londone pradėjom vaikščioti po parduotuves ir vienoje iš jų apžiūrinėjančia rūbus sutikau Val. Staigiai prie jos pribėgu ir apkabinu. Teta priėjusi davė man kreditinę kortelę, o pati kažkur nuėjo, leidžia man apsipirkti su drauge ir net nereikia prašyti, kad duotų pinigų, ji supranta. Pasisveikinusios pradėjom eiti link vienos iš parduotuvių. Ir Valentina prisidėjusi aptemta juodą suknelę staigiai manęs paklausė:

-Ką manai apie šitą?

-Ji tau labai tinka, o kam jos reikia?

-Penktadienį pas Tomą vyks vakarėlis taigi reikia naujos aprangos. Ką tu žadi rengtis?

-Tikriausiai kaip visada ir tai net neįsivaizduoju ar eisiu į jį.

- Ką? Kaip gali neiti juk eisim mes visi ir todėl turi apsirengti kažką kitokio.

-Sukneles vilkėdavau tik būdama maža, o dabar man jos nepatinka, o aukštakulniai tuo labiau.Šituos rūbus rengiuosi kai būna kokia nors labai svarbi proga, arba mama priversdavo.

-Ne, dabar staigiai su manimi nusipirksi suknelę ir aukštakulnius, o apie nevažiavimą nebus jokios kalbos,- tai pasakius Val staigiai paėmė labai trumpas suknias ir nutempė mane prie kabinos. Pasimatavusi visas, kurias ji man sutempė, pasirinkau nelabai prigludusia raudoną suknelę, kurios viršus bei apačia papuošta juodais nėriniais, o aplink juosmenį eina juodas siauras diržas. Pati suknelė man nesiekia kelių.Pasirinkusi ją nusiperku, nes jei bučiau nesutikusi Valentina man jų būtų dar daugiau sutempusi, o man jau atsibodo matuotis. Išėjus iš parduotuvės Val pradėjo mane temti link batų parduotuvės nusipirkt aukštakulnių ir ji visiškai nesiklausė, kad aš kelias poras aukštakulnių turiu namuose. Parduotuvėje paėmusi kelias poras aukštakulnių raudonu atspalviu man juos atnešė ir liepė pasimatuoti. Neklausydama mano prieštaravimų išrinko pačius aukščiausius ir juos privalėjau nusipirkti. Išėjusios iš parduotuvės pamatome kavinę ir nueiname į ją. Užsisakiusios kavos prisėdam prie staliuko:

-Džeikas pasiūlė man tapt jo mergina, o aš tai išgirdusi žiauriai išsigandau ir staigiai nukreipiau kalbą ir jis daugiau neužsiminė apie tai,- iš karto kai tik atsisėdam ir šalia apsidedam pirkinius ji man tai pasako. Mane tai nustebina ir aš nieko negaliu pratarti kurį laiką, bet kai susivokiu ką ji pasakė apsidžiaugiu.

-Juk tai nuostabu!- staigiai pasakau aš.- Jus tinkat vienas kitam. Tai ko tu dvejoji?

-Aš nežinau tikriausiai - bijau, kad jis mane išduos. Tiesiog nepasitikiu vaikinais po to kai sužinojau, kad tėtis išdavinėja mama.

-Suprask ne visi tokie, o jei Džeikas tai padarys aš jam užpakali suspardysiu,- kai tai pasakiau Val nusišypsojo ir tada jau pradedam šnekėti apie visiškai nereikšmingas temas.

Išėjusios iš kavinės apsikabiname ir atsisveikiname. Aš nueinu į vieną pusę, o Val į kitą. Beeidama ten kur nurodė Luna jaučiuosi kažkieno. Apsidairau aplinkui, bet nieko nepamatau. Nuėjusi į reikiama vietą pasižiūriu į laikrodį ir pamatau, kad liko tik dešimt minučių iki ketvirtos. Atsisėdusi ant suoliuko įsijungiu telefoną ir nueinu į Instagram. Po kiek laiko pakeliu galvą ir pamatau žmogų apsigaubusi juodu apsiaustu ir laikanti lygiai tą pat peilį, kurį mačiau ir per sapną. Jis stovi taip tarsi kažko lauktu ir nei vienas žmogus neatkreipia dėmesio į jį ir jo rankose esanti ginklą. Pro šalį praeina senas žmogus. Pamatęs praeinanti senolį tarsi apsidžiaugė lyg jo jau senei lauktų, priėjo prie to žmogaus ir su peiliu perrėžė iksu širdį, tam žmogui iškart pasidarė blogiau, o pats lyg niekur nieko nuėjo. Vienas iš praeiviu staigiai pripuolė prie senolio ir pradėjo sakyti kitiems, kad skambintu greitajai. Įsižiūrėjusi į sužeistąjį nepamatau jokių kraujo dėmių ar, kad būtų per rūbus rėžta peiliu. Apsisukusi pamatau ateinančia Luną todėl pasiimu prekes ir nueinu ją pasitikti. Priėjusi prie tetos paklausiu:

-Ar mes dar kažkur važiuosim , ar jau namo?- nors vis dar negaliu pamiršti ką tik matyto reginio.

-Namo nebent tu kažkur dar norį.

-Ne tik šiaip pasidomėjau,- taip man pasakius pradedame eiti link automobilio. Nuėjusios prekes sudedame į bagažinę, atsisėdame į jį ir išvažiuojame. Važiuodamos namo visiškai nekalbame tik groja muzika per radiją. Grįžusios namo pasiimame pirkinius ir nueiname į vidų. Aš iškart užlipu į savo kambarį ir išsikraustau prekes. Suknelę ir aukštakulnius padedu kuo toliau. Susitvarkiusi rūbus jau noriu eiti žemyn, bet pamatau vienos parduotuvių maiše esant kažką juodą. Paėmusi į rankas maišą įkišu ranką ir ištraukiu tris juodas rožes. Neįsivaizduoju kaip tai suprasti, todėl pagalvoju jas pasilikti, nors jos man kelia šiokia tokia baimę, ir pasidomėti ką tai galėtų reikšti. Jas padėjusi prie mamos pakabučiu ir nusileidžiu žemyn. Luna randu virtuvėje gaminančia salotas.

-Gal galėčiau kuo nors padėti?

-Ne, nereikia. Gali eiti pasižiūrėti ką gero rodo gal ką nors surasi ką galėtume žiūrėti.

-Žinoma, bet jei reikės pagalbos, sakykite,- nuėjau ir atsisėdau ant sofos. Įjungusi televizorių pradėjau skenuoti kanalus kol viename pamačiau, kad rodo „Suvokimą". Palikusi tą kanalą nueinu į virtuvę ir pamatau, kad Luna jau sudėjo salotas į lėkštes. Pamačiusi mane padavė mano porcija ir nuėjo į svetainę. Greitai apsisukau ir nuėjau į kambarį. Luna įsipatoginusi fotelyje žiūri filmą ir į nieką nekreipia dėmesio. Išsitiesiu sofoje ir įsigilinu į filmą. Pasibaigus filmui jau buvo tikrai vėlu todėl atsisveikinau ir nuėjau į savo kambarį miegoti.

***

Atsikėlusi ryte pasižiūriu į laikrodi ir pamatau, kad jau apie vienuolikta. Atlikusi ritini procesą nusileidžiu žemyn ir pamatau, kad teta vėl kažkur turėjo išvažiuoti. Pasidariusi valgyt nueinu į savo kambarį pasiimu vieną iš turimų knygų ir einu į biblioteką. Įsitaisiusi ant palangės ir į nieką nekreipdama dėmesio pradedu skaityti.

***

Pajuntu kaip paputus vėjeliui pasklinda susimaišęs žolės ir gėlių kvapas. Apsidairiusi pamatau, kad sėdžiu lauke ant supynių. Knyga nukritusi ant žemės, o aš vėl vilkiu senovinius rūbus. Lauke darosi tamsoka ir suprantu, kad jau vakaras. Pamačiusi keliuką pasiimu į rankas knygą ir juo nueinu. Už kelių posūkių pamatau tą patį dvarą tik jau neapšviesta. Prie dvaro stovi tas pats žmogus su apsiaustu ir rankose laiko peilį. Pamatęs mane jis pradeda eiti link manęs. Tai supratusi staigiai apsigręžiu ir pasileidžiu bėgti. Vis atsisuku pasižiūrėti ar jis manęs nesiveja ir tik po kiek laiko pamatau, kad esu miške. Priešais mane nusileidžia žmogus su apsiaustu ir jo rankoje pamatau kaip peilio geležtėje atspindi mėnesieną. Jis staigiai sugriebę mane už rankos ir smeigia peilį man į širdį...