Mirties angelas

21

Talija

Pramerkusi akis pamatau pasikeitusias savo kambario lubas. Jos kaip žvaigždėtas nakties dangus, tai priverčia mane staigiai atsisėsti ir apsižvalgyti ar aš nieko nesumaišiau.

Kambaryje viskas kaip ir anksčiau tik, kad lubos pakeitusios spalvą.

Apsirengusi ir pasiruošusi mokyklai nusileidžiu žemyn. Iš virtuvės atsklinda skanus kvapas ir joje pamatau tą patį vyrą iš vakar, kuris, kaip suprantu, yra mano tėtis.

-Labas rytas mieloji. Kaip jautiesi?

-Rytas. Mano kambario lubos pasikeitė ar jos visada tokios buvo?

-Juk sakiau, kad dabar galėsi pamatyti viską kaip yra iš tikrųjų ir niekas tau to nebetrukdys. Tavo kambarys yra paverstas gamtos. Greitai tu matysi kaip jis keičiasi pagal tavo norus ir jausmus.

-Tai reiškia dabar aš busiu kažkokia keistuolė ir iš viso kas aš tokia esu irgi mirties angelas?

-Tu nebūsi keistuolė, o apie tavo sugebėjimus sužinosime per tavo gimtadienį, nes niekas apie savo sugebėjimus nesužino iš anksto todėl visada tam labai ruošiamės. Tikriausiai vartei knygą, kur buvo kai kas susieta su tavo gimtadieniu. Netikiu kad nežiūrėjai,- atsisukęs į mane su lėkšte blynų ir su šypsena veide paklausia.

-Na taip bet nieko nesupratau ir ar nieko negalima kaip nors nustatyti pagal tėvus kokie bus mano gebėjimai?

-Ne, tai yra neįmanoma. Na valgyk juk greitai turėsi važiuoti į mokyklą. Kai grįši pasikalbėsime.

Jis išeina iš virtuvės, o aš pabaigiu valgyti blynus ir pagriebusi kuprinę ištrunku.

Sustojus automobiliui ir iš jo išlipus vairuotojui atidaryti duris jį jau manau kitaip. Palei kojas driekiasi juodi dūmai ir jo rankos yra tik kaulai. Pastebėjusi, kad jis jau laukia staigiai nukreipiu žvilgsnį ir įsėdu į automobilį gyliai įkvėpdama.

Ką gi reikia pasiruoši tam ką išvysiu juk tai gali būti bet kas. Aš neįsivaizduoju su kuo einu į mokyklą.

***

Sustojus prie mokyklos išlipu. Apsižvalgiusi viską pamatau ryškiau ir kai kur matau judančius šešėlius. Žiūrint į mokinius matau juos kaip ir anksčiau tik vienas man pasirodo pasikeitęs.

Aplink plevėsuoja plunksnos ir jis pats atrodo kaip butu nesiilsėjęs metus. Pastebėjusi, kad jis artėja prie manęs pasistengiu po visa magija pastebėti kas artėja prie manęs. Nustembu kai pamatau, kad ten yra Benas.

-Ko čia stoviniuoji, Talija? Greit skambutis, einam,- nusišypsojęs ir nieko nesupratęs jis apkabina mane per pečius ir patraukia karu su manimi į mokyklą. Kai jis palieka mane prie spintelės ir patraukia į savo pamokas aš nusipurtau, nes suprasti, kad draugauji su žmogumi, kuris yra visiškai kitoks nei esi įpratusi, gerai aš irgi esu panaši, bet vis tiek taip per naktį pasikeitusi pasaulį. Gal labiau pasikeitusia save? Priimti dar nieko, bet kai žinai, kad draugauji su vienu iš panašių į save ir neįsivaizduoji kas jis yra, tave tikrai turėtu pradėti krėsti šiurpas.

Nuėjusi į klase ir atsisėdu į vietą. Pakėlusi galvą apsižvalgau tarsi nieko neieškočiau, o šiaip žiūriu ar tokiu kaip Benas nėra dar šalia manęs. Nieko nepastebėjusi palengvėjusi atsidūstu ir nusuku galvą į mokytoją, kuris ką tik atėjo į klasę.

Rimtai?

Kelis kartus sumirksiu, nes vietoj įprasto mokytojo veido matau jauną vyrą ir jam palei akį eina randas. Apsidairiusi aplinkui pastebiu, kad niekas į tai nereaguoja. Reiškia jie vis dar mato jo raukšlėtą veidą ir čia yra jo tikrasis veidas, kuris slypi po apžavais. Greitai paslėpusi nuostabą pradedu klausytis ką šneka mokytojas ir stengiuosi nežiūrėti į jo veidą nes tikrai išsiduočiau.

Vos tik nuskamba skambutis viska greitai susidedu ir išbėgu iš kabineto net nesižvalgydama. Pasukusi už kampo staigiai atsitrenkiu į žmogų ir nukrentu kartu su jo daiktais ant žemės.

Pakėlusi galvą pamatau į mane žiūrinti kūno kultūros mokytoją. Jis ištiesia ranką ir padeda man atsistoti. Po to atsitūpęs susirenka savo daiktus ir pasižiūri į mane.

-Koridoriai neskirti bėgioti, negi tau niekas niekada to nesakė?- visiškai nepykdamas jis manęs paklausia.

-Žinau, tik vėluoju,- vis dar neatsigaudama iš to kaip galėjau laisvai išsiduoti atsakau į jo klausimą.

-Tada gerai, nes jei taip bus dar kartą reiks pranešti auklėtojai apie tavo tokį neatsakinga elgesį koridoriuose nuo ko gali būti sužeisti žmonės ir tu pati gali susižeisti,- kai tai pasako aš palinksiu galva ir jis aplenkia mane ir patraukia tolyn. Prieš tai spėjau pasižiūrėti į jo akis ir jos man pasirodė labai neįprastos, nes rainelė buvo violetinės spalvos ir iš šonų besiliejanti į mėlyną.

Pradėjusi eiti ramiai nusigaunu į istorijos kabinetą ir atsisėdu į suolą kuriame jau sėdi Val.

-Kur tu taip užtrukai? Galvojau, kad iš viso neatėjai į mokyklą,- visa pasipiktinusi manęs paklausia Val.

-Koridoriuje atsitrenkiau į fizinio mokytoją,- ir ji staigiai ant manęs nebepyksta o visa susidomėjusi pasižiūri į mane.

-Na, tai ko lauki? Pasakok,- visa nekantraudama ir nenustygdama vietoje manęs paklausia.

Man jau norint jai pradėti pasakoti nuskamba skambutis ir nebespėju, bet dar prieš mokytojui pradedant apžvelgiu klasę ir pamatau tik paprastus žmonės, nusiraminu. Negi man iš ties dabar reikės taip jaudintis kaip ir šią vieną valandą?