Mirties angelas

29

Talija

Prabudusi ryte atsimenu kaip bandžiau vėl pasikalbėti su paslaptinguoju žmogumi, bet jis man neatsakė. Todėl su visišku ne noru keliuosi iš lovos ir patraukiu į virtuvę kažko užvalgyti.

Pro mane staigiai prabėga vienas žmogus, o paskui jį dar keli ir aš net nespėju jų paklausti kas jie tokie.

Atsiradusi virtuvėje irgi matau daug žmonių besisukančiu ir kažką ruošiančiu. Triukšmas sklinda iš visur.

-Vanduo jau užvirė...

-Ar daržoves supjaustėt... turi būti smulkios...

-Mus pasamdė dėl to, kad...

Ir staigiai būnu ištraukta iš virtuvės. Pajutau tik kažką prisiliečiant prie mano rankos, o aš jau kitame kambaryje. Apsidairiusi matau tik juodą, baltą, bet tai yra labai gerai suderinta.

-Žinau, kad mano kambarys yra įdomus, bet tu čia ne dėl to. Pavalgyk, o virtuvėj geriau nesirodyk. Ten visada prieš renginius būna chaosas. Nieko neįmanoma gauti kai jie pradeda dirbti,- apsisukusi vis dar žiūrių į brolį sutrikusiu žvilgsniu. Ką jis čia šneka?- Visada prieš kokį nors renginį yra užsakoma daug žmonių, kurie papuoš visą aplinką, o ypač kaip dabar kai vyks ne viduje, o lauke.

-Kaip lauke galės vykti, juk šalta ir kaip mes atsiradome čia?

-Leonardas, kai visi žmonės išvyks, pakeis aplink namą orą, kurie tiesiog taps kaip vasarą kurorte. O čia atsiradom, nes aš galiu kaip ir kiti teleportuotis ir teleportuoti tai ką paliečiu. Dabar eik sėskis balkone ir pavalgyk. Po to galėsi grįžti į savo kambarį ir veikti ką nori iki tol kol pas tave ateis Luna ir padės pasipuošti,- visiškai nereaguodamas pasako ir atsigula ant lovos bei pasiima knygą.

-O treniruotė?

-Nebus, aš gal kaip ir tu nenoriu skubėti visas prakaituotas į puotą tad nieko nebeklausinėk...- visas susinervinęs, kad jam sutrukdžiau skaityti vėl susitelkia į skaitymą.

Daugiau nebenorėdama jo klausti kažko patraukiu į jo kambario balkoną ir ten randu gražiai padėtą vieną porciją. Ant suoliuko, kuris yra prie turėklų, padėtas dekis tad susisuk į jį pasiėmusi pusryčius ir žiūrėdama į sodą valgau.

Visur šurmuliuoja žmonės. Vieni tarp medžių kabina lemputes ir daro šviesos takus. Kiti keliukus puošia žibintais ir žiūri, kad viskas tiesiog derintųsi.

Dar kiti stato stalus, kur greit bus sudėliotas maistas. Aplinkui jau girdisi tyli muzika, pagal kuria aš šokau su broliu tad tikriausiai tikrina ar viskas gerai veiks. Prie kiek vieno suoliuko statomas koks nors šviesos šaltinis.

Kai nukreipiu akis link laiptų į sodą išvystu ant kas antros pakopos sustatytus gėlių vazonus su juodomis rožėmis. Aplink turėklus vyniojamos girliandos, o per vidurį klojamas raudonas kilimas. Neįsivaizduoju kiek čia laiko išeina viską paruošti, bet tikriausiai viskas bus nuostabu.

-Indus palik čia, greit ateis ir juos išneš,- kai Erebas tai pasako atsimenu, kad dar neturėjau laiko pranešti Val, kad dabar ilgai nesirodysiu mokykloj. Vos tik grįžus į kambarį pasiimu telefoną ir jai parašau žinutę.

Aš: Sveika, sorry, kad neatsakiau į tavo žinutes, bet labai blogai jaučiausi ir dabar tas pats tik šiek tiek geriau.

Aš dar blogiau jaučiuosi, kai turiu meluoti man brangiems žmonėms. Padėjus telefoną į šalį ir vėl pradėjus skaityti vieną iš privalomų knygų pajaučiu kaip šalia manęs suvibruoja telefonas. Paėmusi jį į rankas randu Val žinutę. Negalvojau, kad taip greitai atrašys.

Val: Nieko tokio tik kitą kartą leisk man apie tai žinoti. Jei tik galiu aš atvažiuosiu tavęs aplankyti.

Pasižiūrėjusi pro langą matau kaip kiemas dar labiau pasipuošė ir tai tikrai būtų negerai jei ji atvažiuotų čia.

Aš: Nelabai būtų gerai, nes aš vis dar galiu užkrėsti.

Gale žinutės uždedu liūdną veidelį ir vėl susitelkiu į knygą. Žinau, kad turiu perskaityti jų kuo daugiau, bet man neišeina skaityti knygų, kurios rašomos eiliuotai, bet tikiuosi, kad tai laikina. Telefonui vėl suvibravus padedu knygą į šalį, nes suprantu, kad jos skaityti jau tikrai nebe pavyks.

Val: Žinoma, viskas suprantama... Sveik, ir žinoma pranešk kai galėsim pasimatyti.

Ji kaip visada gale uždeda šypsenėlę ir bučkį. Kas man praskaidrina nuotaiką.

Aš: Bandysiu kuo greičiau pasveikti, kad tik galėčiau apie viską papasakoti.

Taip pat uždėjusi šypseną pasiimu jau kitą knygą ir pradedu ją skaityti.

***

Kažkas pasibeldžia į mano kambario duris ir šalia manęs sujuda Arcanum pakeldamas galvą. Nelaukus kvietimo į mano kambarį įžengia Luna su lagaminėliu, kurį padėjo ant kosmetikos stalo.

-Taigi metas tave paruošti puotai,- visa besišypsodama ir žiūrėdama į mane pasako Luna. Matau, kad jai tai yra labai linksma.

-Tikriausiai visada norėjai jaunesnės sesers, kuria galėtum puošti?- net nepajuntu kaip klausimas išprūsta iš mano lūpų.

-Žinoma juk tai tikriausiai yra vienas iš geriausių jausmų kai gali puošti kitą,- ji paima mane už rankos ir pasodina ant kėdės. Šneka apie tai kaip reikėtu mane dažyti, bet aš nieko neatsakau tad ji tiesiog pradeda mane dažyti.

Vos tik kai baigė aš jau noriu suktis pasižiūrėti kaip ji mane padažė.

-Ne, palauk kol aš pasidažysiu ir eisim tada apsirengti suknelių, nes svarbiausia yra galutinis rezultatas,- jai tai pasakius aš atsisėdu ant lovos ir pradedu glostyti Arcanum. Tikriausiai, kad ir kiek jis vartytųsi jo kailis visada išliks tvarkingas, o aš taip norėčiau jį kažkada pašukuoti.

Man tik apie tai pagalvojus jis be nagų grįbžteli mano ranką ir atkreipia dėmesį į save, kas man liepia suprasti, jog jam nepatiko tai apie ką aš pagalvojau.

-Galime eiti jau apsirengti suknelių,- Pasižiūrėjusi į Luną pamatau ją užsidėjusia labai mažai makiažo. Ji patraukia link drabužinės o aš iš paskos pasiimame savo sukneles bei batelius ir juos apsirengiame. Viską susitvarkiusios atsistojame priešais veidrodį, nuo kurio reikės nuimti uždangą, kad pamatytume kaip atrodome. Jau žadant traukti prie mano šono atsistoja saugotojas ir tik tada nutraukiama uždanga.

Mes atrodome nuostabiai, abiejų makiažas yra minimalus ir išryškina veido formas, o rūbai kuo puikiausiai atitinka mus. Luna kaip visada susieja save su mėnuliu. Šįsyk visa juoda, mirganti suknelė, o ant pečių peršviečiamas apsiaustas. O aš su savo nusipirktais rūbais atrodau dar geriau nei prisiminiau.

-Ką gi metas parodyti pasauliui tai kas sugrįžo,- jai tai pasakius išvystu įdomia šypsena jos veide, kas reiškia, jog aš pasirodysiu pritrenkiančiai ir daug kas turės prisiminti apie ką šnekėjo po praeito pokylio.

Juk aš prisistatysiu...