Mirties angelas

23

Talantas

-Negi buvo būtina vožti tiems mažvaikiams,- atsiklaupusi priešais mane ir su spiritu bevalydama mano žaizdas paklausia Klem.- Ir žinoma būtinai jau reikia grasinti su savo durklu. Gal galvą kur nors susitrenkei?

Ačiū Benai, kad visiems išplepėjai, kas ten įvyko, negalėjo patylėti. Vos tik grįžo po to pasisėdėjimo namo jis iš karto papasakojo viską savo mamai, o ta - perdavė maniškei. Naujokas. Dabar ant manęs pyksta ne tik mama bet ir sesuo.

Pajautęs skausmą sugeliantį žaizdą sugrįžtų iš apmatymų ir vėl išgirstu sesers tauškėjimą. Ji niekada neužsičiaupia. Po puotos kur susipažinau su Talija ji visą savaitę man ūžė galvą apie tai ką mes darėm ir ką aš galvojau, juk jos niekas nepažįsta.

Jaunėliai užknisa...

Vos tik Klementija sutvarko žaizdą aš išstumia ją iš kambario ir pats griūnu į lovą. Įsijungiu muziką ir užmerkiu akis.

Mano kambarys yra kaip šiuolaikinio paauglio apkrautas įvairiais daiktais tik daug tvarkingesnis ir kas manęs nepažįsta galėtų sakyti, kad ateina į moksliuko kambarį, nes kai kur mėtosi knygos ir užrašai, bet tai netiesa ant stalo mėtosi automobilio ir motociklo raktai, o aš jau seniai neinu į mokyklą.

Pramerkiu akis ir pasižiūriu į tuksenamas duris, bet vėl jas užmerkiu ir užsigalvoju apie tas muštines.

***

-Rimtai jūs ir vėl norit eiti ten?- niekaip nesuprasiu savo draugų. Kodėl jie nori eiti prie to kaimelio, kur mūsų nemėgsta.

-Kiek kartų tau reikės kartoti Niurzglį, kad Benas pranešė jog jis su draugais eis į paplūdimį ir su jais bus merginų. Galėsim juos panervinti.

Iš tiesų man reikėtų naujų draugų, nes šitie nors ir yra mano amžiaus elgiasi kaip nesubrendėliai. Visada susigalvoja kokių nors nesąmonių, o po to visi kenčiam.

Tad tiesiog man teko sutikti,nes nenustojau galvoti apie raudonplaukę, kuri užvaldė mano mintis nuo tada kai ją pamačiau tame tamsiame koridoriuje.

Nuvykę pamatome vandenyje kvailystes darančius bernus, o krante į juos žiūrinčias merginas. Iš tolo sušviečia raudonų plaukų kupeta ir tai mane paskatina eiti kartu su draugais. Priėję susėdam ant žemės ir juos stebime. Beną sugalvojo vesti į šią mokyklą, kad jis nebūtų kaip mes tad jis prie mūsų ir nelabai pritampa, bet aš su juo sutariu ir kartais pasikalbu. Kai jie visi atsistoja, kaip tik į juos atsisuka ir vandenyje buvę žmonės. Mano žvilgsnis dėl kažko nukrypsta link merginų ir suprantu, kad man nepasirodė. Ten tikrai Talija. Ką ji daro su jais juk ji turėtų būti prie mūsų. Negi jai norėjo to paties kaip ir Benui?

Susitikus vaikinams aš tik klausau ką jie šneką, o žvilgsnį laikau nukreipęs į Taliją, kad įsitikinčiau jog čia tikrai ji.

-Nagi, nagi, mes ir vėl susitikom. Kuriam dabar baigsis blogai?

-Tikrai ne mums, o jums, jei nesitrauksite. Mes norim ramiai praleisti dieną su savo draugėmis,- vienas iš jų atsako.

-A, tai čia jūsų merginos... Gal pasakysit, kuri geriausia?- kaip visada su savo kvailais klausimais pradeda Komas.

-Matai tą raudonplaukę?- išgirdęs šį klausimą iš karto atsisuku.- Ji yra geriausia,- nukreipęs į jį savo žvilgsnį suprantu, kad jis tik juokauja, bet greitai jau ir to nebegalės daryti.

-O jums tikriausiai nei viena neduoda todėl visada kartu, gal ir kit...- nespėja baigti kaip vienas maniškių jam tvoją į veidą tad ir man atsiranda proga pagąsdinti už jos apkalbinėjimą, nors taip niekada nesielgiau dėl merginos.

Visi puolą pasirinktus, matau kaip Beną brolis talžo juoko formą, o aš kelis kartus tvoju tam, kuris kalbėjo apie Taliją su kumščiu ir kai jis pervirsta ant žemės išsitraukiu durklą ir pradedu leisti prie jo veido.

-Džeikai, saugokis. Jis turi peilį!- kažkas iš merginų sušunką ir aš pakeliu galvą pamatau išsigandusia Taliją, kuri su pilnomis baimės akimis žiūri į mane. Patraukiu peilį, bet jį vis dar laikau prispausta prie žemės kol Komas sutvarkys tai ką pradėjo.

-Gal dabar jau supratai, kad nereikia ant mūsų šokti, niekada,- žiūrių kaip jo pirštai po truputi veržia to berno kaklą ir jis nieko negali padaryti. Tad tik palinksi galva.- Nieko negirdžiu. Ištark, kad supratai.

-Su...upra...atau,- vos ne vos dusdamas prataria berniukas. Nuo jo gerklės yra atleidžiami gniaužtai ir Komas atsistoja ir pasitraukia nuo jo.

-Tai puiku. Matosi, kad tu mus supratai,- apsisukęs patraukia link ten iš kur atėjo.- Eime draugužiai nebereikia gąsdinti šių vaikų.

Visi pasitraukiame ir aš atleidžiu vaikiną kurį laikiau prispaudęs prie žemės. Patraukiame atgal ir pasižiūrėjęs į šoną pamatau, kaip keli maniškei atsigręžė ir pasižiūri niekinamu žvilgsniu.

***

Ir tik dabar kažkas pastebėjo, kad aš esu su žaizdomis. Suvibravus telefonui nekreipiu dėmesio, nes tikriausiai tai dar koks nors nereikšmingas dalykas, kurį sugalvojo bernai. Bet telefonas nenustoja skambėjęs tad tenka atsiliepti.

-Ko?

-Ar taip gražu šnekėti su savo mama, Talantai?- staigiai atsisėdu, nes jei skambina mama turi būti kažkas labai svarbaus.

-Atsiprašau, nepasižiūrėjau, kas skambina. Kažko reikėjo?

-Taip man reikia su tavim pasišnekėti apie artėjančia šventę.

-Žinoma, o kada būtų geriausia?

-Aš tuoj būsiu pas tave tad geriausia jei tavo sesuo dar neišeitų,- man neleido atsakyti ir numetė ragelį.

Staigiai šokų iš lovos ir nusileidęs pagaunu Klem prieš pat jai uždarant duris.

-Niktė liepė jos palaukti, kažką turi mums pasakyti,- pasižiūrėjęs į ją matau tą patį sumišusi veidą, koks tikriausiai buvo ir pas mane iš pradžių.

-Tu rimtai?

-Taip! Ji ką tik man skambino ir liepė jos su tavim laukti,- man tai pasakius ji lėtai užveria duris ir nusivilkusi paltą kartu su manim patraukia į svetainę, kur įsijungus televizorių pradeda žiūrėti žinias.

Nelabai kreipiu dėmesį į tai ką ten šneką, bet į tai atkreipiu.

-Šiais metais helovynas bus labai įspūdingas. Ne dėl kostiumų ar karnavalų, o pasirodys raudonasis mėnulis, kuris yra labai retas. Kaip tik tą dieną bus dar pilnatis, kuri sustiprins poveikį. Mokslininkai dar nežino k...

-Kaip supratau jūs jau sužinojot apie mėnulį, nes kaip tik apie jį mes ir šnekėsim.

Sustabdžiusi vaizdą atsisėda priešais mus.

-Jūs turėsite visus savo brolius ir seseris sukviesti pas tave, Talantai tai dienai. Bus kaip tik geras laikas pasitarimui ir jėgų pasisėmimui be jokių prieštaravimų. Lauksiu naujienų. Talantai jei dar išgirsiu, kad įsižiūrėjai tą merginą galėsi atsisveikinti su savo laisve.

Neleidusi mums nei prasižioti išnyksta.

-O maniau, kad mama kaip tik tam pritars juk tu pagaliau susistovėjai,- kaip visada Klem atsižvelgia į tai kas yra nereikšmingą.

-Dabar ne tai svarbu turim susiplanuoti, kas ką kviečia ir reikia tikėtis, kad mums pavyks, nes tai ką ji žadėjo tikriausiai liečia ne vien mane, bet ir tave.

-Koks tu tapai nuoboda, kur mano brolis, kuris laužo taisykles...