Mirties angelas

33

Talija

Vėl atsirandu toje pievoje. Niekas nepasikeitę ir taip skurdžiai atrodantys.

-Tu turi išmokti valdyti kuo daugiau savo galių. Pradėsime nuo svarbiausios nuo keturių stichijų.

-Nuo ko tokių?- nieko nesupratusi paklausiu.

-Nuo žemės, oro, vandens ir ugnies. Tai yra pagrindas ką tokie kaip tu turi mokėti geriausiai. Tad dabar susirask kur nori sėdėti ir sutvarkyk šią aplinka su žeme užaugink žolės, medžių, sukurk švelnų smėlį. Padaryk visa tai medituodama,- daugiau nieko nepasako, tad aš atsisėdu ant žemės ir pradedu medituoti ir sutelkiu dėmesį į tai ką manęs prašė padaryti.

***

Man staigiai pradeda suktis galva ir aš pramerkusi akis pamatau kai kur jau sunaikintus akmenis, o aplink mane prasikalusia žolę.

-Puikus darbas, bet...- suspėju išgirsti tik tiek nes prabundu.

***

Nusileidusi žemyn pasižiūriu į laikrodi kur rodo, kad jau visi tikrai bus kažkur išvykę. Tad aš pasišildau jų paliktus man pusryčius ir juos suvalgiusi vėl patraukiu į biblioteką. Surandu lapelį kur buvo parašytas eilėraštis atsisėdu ir jį pabandau išnagrinėti. Prieš tai dar kartą perskaitydama.

Kai mano kraujas,

Susilies su mylimosios.

Viskas kas buvo žadėta -

Išsipildys.

Sparnai išsiskleis,

Galia atsivers.

Pakeis gyvenimus visų.

Džiaugsmą paskleis.

Jei skausmą patirs,

Visi išnyksim ilgam.

Jos meilė bus viskas,

Kai ji nebeturės nieko.

Perskaičiusi suprantu, kad šitą tekstą parašė tėtis, nes pirmajame posmelyje kalba apie tai, kad jo ir jo mylimosios kraujas susilies ir išsipildys tai kas buvo žadėta. Tai tikriausiai tai, kad gimsiu aš. Skaitant toliau suprantu, kad sparnų išsiskleidimas reiškia galių gavimą ir jų paskleidimą. Pagal viską mano galios turėtu po pasaulį paskleisti džiaugsmą.

Žinoma mane labiausiai glumina paskutinės eilutės:

Jei skausmą patirs,

Visi išnyksim ilgam.

Jos meilė bus viskas,

Kai ji nebeturės nieko.

Tarsi, jei aš patirsiu skausmą visi išnyks arba tikriausiai mirs? Negi tai įmanoma, kad nuo manęs priklausytų kitų likimai? Tai negali būti tiesa, nes jei aš patirsiu skausmą reiškia jį jaus visi. Tai yra tikrai labai sunkiai suprantama mintis, nes kokio galingumo skausmas turėtu būti, kad aš tai patirčiau?

Žinoma likusios eilutės dar labiau viską sumaišo: Jos meilė bus viskas,/ Kai ji nebeturės nieko. Čia tarsi bus taip, kad aš kažką mylėsiu labai, jog kai viską prarasiu mano meilė tam žmogui mane pripildys? Net nebežinodama ką toliau daryti patraukiu kur veda mane kojos ir net nepastebiu kaip vėl atsirandu už vijoklių.

Patraukusi į pajūrį nusirengiu ir nueinu maudytis. Laisvai atsipalaiduoju ir leidžiu vandeniui srūti mano kūnų. Tai mane nuramina.

Po kiek laiko kai atsibodo ramiai gulėti pradedu plaukti tolyn nuo kranto ir paneriu. Neriu iki pat dugno, kai pamatau kažką ten sužibant. Pasistengusi dar labiau pasiekiu dugną ir su ranka pagriebusi tai kas blizgėjo staigiai iškilu į paviršiu. Atgniaužiu kumšti ir randu sidabrinę apyrankę ant kurios yra prikabintu akmenukų. Jie nėra glotnus, o kaip tik kampuoti.

Grįžusi į krantą atsisėdu ant smėlio ir užsidedu apyranke. Iškeliu ją prieš saulę ir ji pradeda mėtyti saulės zuikučius supratusi, kad čia prisibuvau užtektinai apsirengiu ir grįžusi į kambarį patraukiu į sporto salą toliau sportuoti.