Mirties angelas

11

Talija

Sustojus prie namo išlipame iš mašinos ir patraukiame į vidų. Nuėjusios iki šaldytuvo pasiimame kažko užvalgyti ir nueinam į mano kambarį. Persirengusios miegui atsigulam į mano lovą, kur abidvi lengvai telpam, ir įsijungiam vieną iš mano turimų filmų, kad galėtume suvalgyti ką atsinešėme iš apačios.

-Vakarėlis įvyko visai gerai ar ne?- Val prarijusi vieną kąsnį ir atsisukusi paklausia.

-Nežinau, man tai atrodo galėjom nekrėsti tos šunybės ir tiesiog linksmai pasilinksminti.

-Žinau, bet Erikas nebūtų ištvėręs nesukėlęs muštinių. Tad Tomas sumanė kaip apsaugoti savo namus nuo muštinių ir kaip jam atkeršyti už Eriko sesers pažeminimą.

-Bet negi nieko negalėjo padaryti mokykloje ar čia dažniausiai viskas vyksta ne mokykloje?- su menka šypsena paklausiu.

-Nelabai, nes dažniausiai apie tai sužino direktorius ir tam kuriam buvo kenkta lieka nenukentėjęs, o kitam mėnesis po pamokų arba kokia kita nemaloni veikla,- nusižiovauja ir pasižiūri į telefono laikrodį.- Dabar jau beveik ketvirta ryto reiktu eiti miegoti. Tu dar žiūrėsi?- pirštu parodo į televizorių kuriame eina filmas.

-Ne, aš irgi esu pavargusi,- tai pasakau ir išjungiu šviesą.

***

Atsikeliu nuo purtimo. Jaučiu kaip kažkas laiko mane sugriebęs už pečių ir purto iš visų jėgų. Prasimerkusi išvystu besišypsančia Val.

-Greičiau išgerk vaistus jei tau reikia ir eisim apsižvalgyt aplink namo teritoriją.

Pasukusi galvą link stalo pamatau ten stovint vandens stiklinę su aspirino tablete. Juos išgeriu ir apsirengiu treningus. Nusileidusi žemyn randu Valentina virtuvėje kažką gaminant.

-Sėskis tuoj duosiu savo firminių salotų ir galėsim eiti.

-O tu nenorėtum atsigert arbatos dar prie to?

-Būtų gerai,- jai tai pasakius aš atsistoju, į arbatinuką įpilu vandens ir paėmusi puodelius įdedu arbatos pakelius.

Užvirus vandeniui užplikau arbatą ir sėdame pusryčiauti.

-Ar esi ėjusi apsižvalgyti lauke, o ne tik namo viduje?- prarijusi vieną kąsnį manęs paklausė Val.

-Ne, niekada apie tai nesusimasčiau. Man jau ir viduje paslapčių pakanka.

-Liaukis, netikiu, kad to neįmanoma paaiškinti logiškai. Tikriausiai jie mėgsta senus daiktus ir juos saugo,- neįsivaizduoju ką aš maniau kai jai pasakojau apie biblioteką. Gerai, kad dar neprasitariau apie tai kas man atsitinka.- Ir jeigu jau pavalgiai einam apsižvalgyti į lauką.

Sudėjusios indus į indaplovę ir apsirengusios megztinius išėjom į namo vidinį kiemą. Ten kaip ir visuose kituose kiemuose pasodinta keletą obelų ir nutiestas akmeninis takelis. Prie takelio šonų susodintos gėlės ir susmaigstytos lempelės kurios pasikrauna šviečiant saulei. Paėjus giliau vaizdas pradeda keistis ir niekur nematome tvoros. Tvarkingą aplinką pakeičia medžiai augantis ne pagal planą ir pati žolė čia nenupjauta, o grįstą takeli pakeičia išmintas takas. Paėjus toliau dingsta ir jis.

-Keista, maniau jie bus apsitvėrę aplink visą savo teritorija tvorą,- Val tai sakant mes apsisukam.

-Gal galvojo, kad nereikia tverti aplink visą namą,- pakėlusi akis į dangų pamatau aplink medžio šakas apsivyniojusi vijoklį ant kurio žydi gėlės iš sapno ir nuo bibliotekos durų.- Ar tu matai tas gėles, gal esi jas mačiusi anksčiau?

-Neįsivaizduoju apie kokias gėles čia tu kalbi. Aš nieko nematau.

-Negi? Juk virš mūsų galvų aplink medžio šaką yra vijokis su gėlėmis.

-Ne, aš tikrai jų nematau. Tikriausiai tau nuo pagirių vaidenasi arba vienam iš gėrimų buvo narkotikų ir jie tave dar veikia.

-Tikriausia,- nuleidžiu galvą ir patraukiu paskui Valentiną.