Mirties angelas

28

Talija

Pabudusi nesusigaudau, bet nors gerai, kad sužinojau kažką naujo. Žinoma pastebėjau, kad ten laikas bėga daug lėčiau ir tai mane šiek tiek glumina, bet nekreipiu į tai dėmesio ir patraukiu pasiruošti šiandienos išvykai.

Vos tik nusileidusi žemyn iš virtuvės išgirstu atsklindančias pokalbio nuotrupas. Kas įrodo jog čia gyvenimas pradeda virti kai būna moteris, nes kiekvieną ryta, kol nebuvo Lunos, neišgirsdavau jokių pašnekesių.

-Miegančioji gražuolė atsikėlė, kaip miegojai?

-Visai gerai tik galvoju, kad man reikės įprasti jog su manimi miega augintinis. o kaip tu?

-Kuo puikiausia, pavalgyk ir važiuojam,- priešais mane padeda vaflius ir kakavos puoduką.

Vos tik baigiu iš kart patraukiu į prieškambarį ir apsirengiu paltą, bei apsiaunu kareiviškus batus. Išėjusi į lauką randu ją jau laukiančia mašinoje. Man atsisėdus iš kart išvažiuojam.

-Dabar sakyk tiesą, kas tave griaužia?- vis dar žiūrėdama į kelią man liepa. Nors su ja gyvenau trumpai, bet ji mane laisvai perprato.

-Tiesiog kartą tarsi girdėjau žmonių mintis, mačiau apie juos mirguliuojant kažkokias spalvas, ir nupiešiu žmonių veidus, kurių dar nebuvau mačiusi, bet netikėtai jie atsiranda mano gyvenime,- net nebandydama atsisukti ir žiūrėdama pro langą jai pasakau.

-Minčių girdėjimas, net nežinau, gal tau tiesiog pavyko kažką nutuokti ką tie žmonės galvoja, nes nesu girdėjusi, kad kažkam tai pavyktu. Žinoma kaip ir per apžavus išvysti tai kas yra paslėpta, kalbu apie gėles. Mirguliavimą mes matome daugelis, kai norime, jis parodo žmonių jausmus, tad nereikia stebėtis jog ir tu jį matai, dar iki pat galo neįgijusi savo galių. Bet veidai gal tiesiog tau kažkas praneša apie pasaulį, kuris yra aplinkui tave norėdamas pripratinti. Esu apie tai girdėjusi,- jai viską paaiškinus suprantu, kad ji laisvai man viską papasakos. Kai tik paklausiu.

-O kas yra ta gėlė?

-Vienas iš augalų, kuris paliko augti žemėje po to kai įvyko giminių susiskaldymas. Kiekvienas iš likusių augalų pasirinko giminę kuriai priklausys. Mūsų giminei atiteko gyvybės. Ji gali pagydyti sunkiai serganti žmogų, išgydyti visas žaizdas, žinoma tik kūniškas. Kitoms giminėms atiteko kiti augalai, bet niekas niekam nesako kam kokie, nes prasidėtu karas dėl jų. Žinoma niekas iš kitų giminių, kol kas nors nepasako, kur auga, nepamato net ir būdamas visai šalia,- ji man viską aiškina ir tai žinoma yra daug geriau nei skaityti tuos eiliuotus kūrinius.

Jau žadu jos klausti dar vieno klausimo, bet ji staigiai sustabdo automobilį. Apsižvalgiusi pamatau, kad mes esame prastame rajone, kur namai aprūkę, o kai kurių langai išdaužyti, o sienos apipaišytos grafyčiais.

-Kur mes esam?-sutrikusi paklausiu.

-Miesto centre negali būti tokia parduotuvė, nes nesupras kam reikia tiek daug skirtingų laikotarpių apdarų,- jai pravėrus pastato, prie kurio sustojom, duris nustembu, sienos gražiausiai išpuoštos, viršuje kabo didelis sietynas, kuris tiesiog spinduliuoja į visas puses, nes aplink jį pilną stiklo prizmių. Ant sienų kabo daug veidrodžių bet niekur nesimato durų. Staigiai sujuda viena siena prie durų ir prasiskiria ir tik tada suprantu, kad duris atstoja sunkios užuolaidos, kurios yra lygiai tokios pat spalvos kaip ir sienos.

-Luna, kokia maloni staigmena atvykai sau suknelės? Kaip tik turiu tokia, kuri tau patiktu. A su tavimi atvažiavo ir naujas žmogus. Ar čia ne ta, apie kuria visur rašė?- nors ta moteris yra apkūni, bet juda tikrai daug ir tikriausiai ją sunku priversti nekalbėti.- O kas čia per padarėlis labai jau mielas,- pasisukusi matau kaip ji artėja prie Arcanum.

-Čia mano ir nepatariu liesti jis nemėgsta nepažįstamų,- aš prie jo pripratau per trumpą laiką, tai kartais net užmirštu kad jis visada eina kur ir aš.

-Ji turi saugotoją? Einam pasižiūrėsiu ką jums turiu ir galėsi man papasakoti,- vėl nebekreipdama dėmesio į mane ir mano augintinį ji patraukia vėl ten iš, kur išėjo, o mes paskui ją.

Kai praeinu užuolaidas atsiduriu kitame pasaulyje, visur kabo įvairiausios suknelės, daug yra tik pradėtų siūti ir visos yra skirtingos niekur nepamatysi tokių pačių.

-Tai, laukiu ką įdomaus gali man pasakyti,- kol aš apžiūrinėju sukneles ji klausia Lunos. Suprantu ji pasiruošusi išgirsti viską tik iš jos.

-Taip čia ji, žada dalyvauti ir rytojaus puotoje todėl atvažiavome čia nupirkti jai suknelės, o apie saugotoją nieko nežinau aš pati jį pirmą kartą matau. Talija, gal matai kažką kas tau patiktu?

Man čia viskas taip gražu, kad net neįsivaizduoju ką man rinktis.

-Aš tau padėsiu pasakyk kokios nori ir tada bus greičiau.

-Na tamsiai violetinės, kad tiktu prie plaukų ir trumpos,- matau kaip ji pagalvojusi staigiai apsižvalgo ir mosteli ranka. Staigiai nusikabina vieną pakabą ir atsklendžia link mūsų.

Man net neleidžia apžiūrėti jos gerai staigiai užriša akis ir pasakiusios, kad jos mane aprengs viską sutvarko. Jaučiu kaip vėl išeiname pro užuolaidas, tikriausiai tik ten yra veidrodžiai ir man staigiai nuo akių dingsta raištis. Kai atmerkiu akis išvystu beveik juodą suknelę, kurios galas ilgėja ir yra plonas, matosi tarsi violetinė spalva, taip yra uždėta daug šilko ir sukuria tamsiai mėlynos, violetinės spalvos suknelę. Suknelę yra be petnešėlių, bet kuo puikiausiai laikosi ir mat tinka, žinoma ir aplink juosmenį einantis juodas diržas su papuošimais dar prilaiko suknelę. Mane ši suknelė taip sužavi, kad žinau, jog kitos tai tikrai neimsiu tik šitą.

-Jus tikrai mokate parinkti sukneles, ji man labai patinka,- visa besišypsanti pasakau ir matau, kad ją šitie žodžiai tikrai pamalonina.

-Ačiū, dabar tau tik betrūksta batelių,- ir ji vėl dingsta už užuolaidų, o aš vis dar grožiuosi suknele.

Ji vėl greitai pasirodo su dėžute rankose ir kai išima batelius mane nustebina kaip jie yra gražiai pasiūti. Paprasti aukštakulniai su plona virvele, kuria reikia apsukti aplink kojas kaip ir balerinų bateliuose. Jų spalva kuo puikiausiai tinka prie mano suknelės ir jie sukuria nuostabų vaizdą.

-Jūs tikrai esate pati geriausia,- man tai pasakius ji apsidžiaugia ir aš tada patraukiu atsargiai nusirengti, kol Luna sumokės už mano pirkinius, viską susitvarkiusios čia dar nuvažiuojame į miestą. Arcanum tampa juodu mielu kačiuku, kurį galiu nešti rankose.

Mieste dar nusiperkame kelias reikalingas priemones rytojui ir grįžtam namo. Esu visiškai išvargusi, tik susitvarkau pirkinius ir užmingu. Nors žinau, kad dar manęs laukia treniruotė, bet šiandienos buvo - ištvermė, kuria tikriausiai kuo puikiausią turiu kaip ir kitos merginos.

Su Kalėdom ir Naujaisiais!!!