Mirties angelas

24

Talija

Grįžusi iš mokyklos nieko nerandu namuose tad patraukiu į savo kambarį ir sustingstu, ant stalo stovi padėta knygų krūva, o ant jų baltas lapelis.

„Turi jas perskaityti, nes jose surašyta visa mūsų istorija, darbai ir tai ką turi suprasti. Nuo jų skaitymo neišsisuksi, nes aš tavęs paklausinėsiu apie jas.

Tėtis"

Rimtai, tai gal tiesiog uždarykit mane ir taip nebe suteikiat laisvės?

Nustūmusi visas knygas ant lovos pradedu daryti namų darbus ir nebekreipiau dėmesio į tai, kad jau greit turėtų prasidėti treniruotė.

-Žinai, jei tokie užrašai pateks pas kažką jis nieko nesupras,- staigiai atsisuku ir pamatau brolį laikanti mano užrašus, kur susirašiau kas man keisto nutiko per šį laiką.

-Nieko nežinai apie privačią nuosavybę?

-Žinau, bet tai mane sudomino. Taigi kaip tu galėjai matyti tai, kas yra pasislepia po apžavais, kaip tu pastebėjai tėtį. Jis man tai sakė ir pats tai perskaičiau, arba tas kartas kai tu žiūrėjai į mane, kai aš buvau sode, o tu bibliotekoje.

-Nežinau kaip tu manai kodėl aš jūsų klausinėju visko? Juk ir man reikia sužinot kažką, kas man padėtų susiprasti apie visa tai...- pamosikuoju aplink save rankomis ir pastebiu, kad jis žiūrį į mane sutrikęs.

-Tu tikriausiai nesupranti, bet tai, kas nutinka tau yra labai keista ir turi labai saugotis, nes tu gali sužinoti tai kas yra tau tikrai pavojinga per tokius keistus nutikimus.

-Nori pasakyti, kad aš galiu mirti?

-Aš nieko nežinau, tik sakau ką girdėjau, tad suprask kodėl mes tave taip saugom. O dabar pasiruošk šiltesnę aprangą, nes eisim sportuoti į lauką, turi priprasti prie visokių situacijų,- pasakęs išeina ir leidžia man persirengti. Nusileidusi į apačia džiaugiuosi, kad dabar lauke tikrai nėra labai šaltą ir nelyja lietus.

Išėjus į paplūdimį jis pradeda nieko nesakęs bėgti ir aš paseku jo pavyzdžių. Prisivijusi jį bėgu tokiu pat tempu ir bandau susikoncentruoti, kad nepavargčiau.

Kai jau priprantu ir nustoju galvoti išgirstu jūrą ji taip ramina savo ošimu, kad net nebekreipiu dėmesio į laiką.

Pajutusi skausmą šone pradedu lėtinti ir man sustojus Erebas taip pat sustoja ir atsisuka į mane.

-Kas yra?

-Jaučiu skausmą šone, tikriausia per daug užsibrėžiau.

-Mhm, pagal viską mes nubėgome dešimt kilometrų, tikrai gerai,- ir jis tai pasakęs staigiai perverčia mane ant žemės ir pradeda kutenti. Nesugebu sulaikyti juokų tad tiesiog raitausi ir garsiai juokiuosi. Pajutusi, kad nebegaliu įkvėpti oro bandau nustoti, bet nepavyksta, tad dar labiau suima juokas. Jam baigus mane kutenti aš dar guliu kurį laiką ant smėlio kol atgaunu kvėpavimą.

Atsisėdusi indišku stiliumi stebiu jūrą ir tik jaučiu kaip šalia manęs atsisėda brolis.

-Ką gali pasakyti apie tas gėles, kurios auga sode, juodas rožes. Kodėl jos nenuvysta ir kodėl jų gavau būtent tris?

-Tos rožės simbolizuoja priklausymą mūsų giminiai. Tai tarsi herbas. Bet jos turėjo nuvysti nebent tavo galios jau reiškiasi, o tu nemoki jų dar kol aks valdyti.

-Nekenčiu to,- nugriūnu ant nugaros ir ištiesiu kojas. Erebas su ranka pasiremia galvą ir taip pat išsitiesia.

-Suprask, mes tave dėl to ir turime saugoti, kad gali kartais pakenkti ne tik sau bet ir aplinkiniams, kol kas,- pasukusi galvą į jį pamatau, kad jo akių spalva dabar yra gintarinė.

-Kodėl tavo akys keičia spalvą?

-Jos parodo ką aš jaučiu ir jos yra mano galios šaltinis. Jos man padeda užkerėti žmones.

-Užmiršau paklausti ar patinka grįžti į mokyklą?

-Tai aišku. Juk tu matei merginos kaip į mane žiūri ir taip visada, tai žiauriai gerą.

-Pamaivą,- atsistoju ir nestipriai jam spiriu į šoną. Jis jau žada mane sugriebti už kojos, bet staigiai surimtėja ir atsistoja.

-Bėk namo, šiandienos treniruotė baigta. Aš tave pasivysiu.

Talantas

Stovių ant skardžio ir žiūrių į jūrą. Kol nepastebiu atbėgančiu dviejų žmonių pakrante. Vieni plaukai yra ilgi ir raudoni. Pradėjau ateiti čia kiekvieną dieną tikėdamasis sutikti Talija, bet tikrai ne tokiu būdu.

Ką ji daro su tuo Miller. Jis yra nenuspėjamas ir dar labiau blogesnis už mane. Pamatęs kaip jis pradeda ją kutenti dar labiau supykstu. Jie elgiasi taip lyg būtų labai artimi, pernelyg artimi.

Kai jei atsigula ant smėlio suprantu, kad ji yra tokia, kokia jos niekada nelaikiau ir nelaikysiu, nes ji užvaldė mano širdį. Jai atsistojus aš pastebiu, kad Erebas pajunta, kad aš čia esu ir ją liepia, tikriausiai, bėgti namo, o pats atsisuka į mane.

-Talantai,- visiškai ramiai pasako, bet aš kuo puikiausiai išgirstu. Nusileidęs žemyn pamatau jį nuobodžiaujanti.

-Tai ko tau prireikė iš Talijos, kad taip mus stebėjai.

-Nežinojau, kad tu jau nusileidai iki tiek, kad jau uždrausi žiūrėti į merginas.

-Tu gali žiūrėti į ką tik nori, bet Talija tau yra uždrausta. Ji tau per gera tad geriausia tau saugotis, kad nepamatyčiau arti jos.

Tai pasakęs nusisuka ir pradeda greitai bėgti link tolumoje besišvaistančių raudonų plaukų.

Jo pasakymas, kad turiu nuo Talijos laikytis atstu, privertė mane dar labiau norėti eiti į penktadienį vykstančia puotą ir su ja apie tai pasikalbėti.