Do You Remember Me? (1)

1 ,,Seni pažįstami."

Hope pov.

Nekenčiu tų dviejų žmonių, kurie vadinami mano tėvais! Jie nusprendė mane ištremt į tą prakeiktą miestą! Taip, jie nežino, kad ten iš manęs tyčiojosi, tačiau jiems ir nerūpėtų. Ką jie man pasakė? ,,Hope Lilah Gomez, tu išvyksti pas senelius!!!"

Tai pakeitė mano planus. Bet teks susitaikyti, nes jų niekas neveikia. Išbandžiau viską. Tad mano skriaudėjams nepasisekė,  nes aš atvyksiu ir sugadinsiu jų gyvenimus. Penki žmonės. Penki vaikinai. Vadas ir keturi pakalikai. Vienintelė paguoda - kerštas ir pusseserė Katherin nors ši irgi nėra nekalta. Mokslai man jau seniai nesiseka. Man tai nerūpi. Aš nebe ta naivi mergaitė. Jiems lengva nebus. Kaip nebuvo man. Prieš juos naudosiu jų ginklus.

- Hope!!! - pašaukė mama. - Išvažiuojam!!!

Lipau laiptais į apačią. Tada išėjau iš namų ir įlipau į automobilį. Važiavom ilgai, nes važiavom į Hiustoną. Nemėgstu to miesto.

Mašina sustojo prie didelio namo. Na, senelė negyveno tokiam dideliam name. Gal man čia ir patiks.

- Atvažiavom. - suniurnėjo mama, o aš išlipau.

Prie mūsų priėjo Amelia (senelė), Thomas (senelis) ir Katherin. Su visais pasisveikinau ir Katherin nusivedė mane į vidų. Ji man parodė mano kambarį ir apskritai visus namus. Tada nuėjom į jos kambary ir pradėjom kalbėtis.

- Penki metai. Tu tokia pasikeitus. Jie tavęs neatpažins. - pasakė ir aš supratau apie ką ji.

- Kath, pažadėk, kad kol aš nenuspręsiu, nesakysi jiems mano vardo ir pavardės. - paprašiau.

- Gerai. Tu jiems keršysi? - paklausė.

- Jie to nusipelnė. - atkirtau.

- Turiu tave iškart įspėti. Jie ne vieni. Ir mes bėsime su jais klasėje. - kalbėjo mergina kol ją pertraukiau.

- Dar geriau. - pasakiau. - Gal turi draugų, kurie yra jų rate?

- Aš pati su jais. - tyliai pasakė.

- Nuostabu. Bus lengva. Jie nežinos, kas aš. Jie manys, kad aš patikima, nes esu su tavim. Vardą pasakysiu. Jie manęs neprisimins. Jie tyčiojosi iš daugybės žmonių. Net neprisimins manęs, o tu niekam neprasitarsi. - pasakiau.

- Gerai. Ką suplanavai? - paklausė.

- Naudosiu jų ginklus prieš juos. - pasakiau ir ji nusišypsojo.

- Ryt ,,supažindinsiu". - nusijuokė.

** Kita diena **

Atsikėliau nuo saulės spindulių. Prisiminiau, ką šiandien darysim ir nusišypsojau. Išlipau iš lovos ir nuėjau prie lagamino, kuris po kelių minučių buvo visas išverstas. Apsirengiau šortukus, marškinius ir megztuką. Priderinau kelis aksesuarus bei makiažą. Užsidėjau convers'us, pasiėmiau telefoną ir išėjau iš kambario pas Kath. Ji buvo pabudus. Paliepė man laukti lauke. Ji atėjo ir pranešė, kad susitikimas vyks jų vietoje. Mes ten ėjom. Ji sakė, kad galim vėluoti, nes visi vėluoja. Mačiau, kad ten kur susitikti turim, jau daug žmonių. Kath sakė nesijaudinti, nes ji visad vėluoja. Ji sakė nenustebti, kad su manim flirtuos, nes mano figura yra tobula.

- Mes čia. - pasakė Kath jiems.

- Ką čia atsivedei? - paklausė kažkokia blondinė.

- Čia mano pusseserė... - galvojo kaip užbaigt Kath.

- Hope. - pasakiau. Jie žinojo mane kaip Lilah, ne kaip Hope.

- Sveika, gražuole. - pasisveikino jų vadas. Louis Tomlinson. Tu kentėsi labiausiai.