Do You Remember Me? (1)

9 ,,Ji... Ji išvyko su Zayn."

** Po mėnesio ** (atsiprašau už laiko peršokimą, bet taip reikia)

Hope pov.

Praėjo mėnuo. Bendrauju tik su Alex ir tai tikrai varo iš proto, nes kuo daugiau laiko praleidžiame, tuo labiau pradedame nervintis. Taigi sumažinome savo bendravimą, todėl aš iš nuobodulio pradėjau rašyti dienoraštį! Aš, Hope, rašyti dienoraštį! Reiškia pasaulio pabaiga artėja.

Viskas, ką šiuo metu žinau apie išorinį pasaulį tai yra tai, ką man sako Alex. O ji tikrai sako nedaug, tik svarbiausius dalykus. Aš neišeinu iš namų, nes manes ieško. Manęs ieško ne dėl to, kad išsikrausčiau ir tiesiog dingau. Manęs ieško, nes nori mano mirties. Ir tai net ne Louis. Jie jau seniai manęs nebeieško del ko galiu atsikvėpti. Manęs ieško kitas žmogus. Pavojingesnis nei visa Louis... grupelė. Ta mergina, Tiffany, manęs nekenčia ir naudodamasi savo ryšiais nori mane pašalinti. Kadangi dabar Kate nėra pats geriausias metas, tai sėdžiu užsidariusi šiame name. Tačiau susiradau naudingą užsiėmimą. Visą šį laiką, kai nerašydavau dienoraščio, tobulinau savo kompiuterinius sugebėjimus. Po kiek laiko jau galėjau įsilaužti bet kur. Taigi aš dabar IT mergaitė su papildomais sugebėjimais.

Labai noriu susitikti su Katherin. Aš visą mėnesį jos nemačiau. Na, taip, aš pati pabėgau ir nebepalaikau su ja ryšių, bet kai ją pamačiau... Man tiesiog keista. O gal prisidėjo ir tai, jog matausi tik su Alex, Luke ir Calum.

- Aš grįžau. Turiu gerų ir blogų žinių. Nuo kurių nori pradėt?i - paklausė ji atėjus į kambarį.

- Nuo gerų. - atsakiau.

- Tiffany išmesta iš savo gaujos. Taigi turime papildomo laiko kol ji susiras kitą. - pasakė.

- O bloga? - paklausiau.

- Gauja, kuri išmetė Tiffany atsisako kovoti mūsų gretose. Sako, jog nenori veltis į jokį karą. - atsakė Alex.

- Jie įsivėlė, kai prėmė Tiffany.  - atkirtau supratus, jog sąjungininkų nepadaugėjo. - Kad ir kaip tai kvaila būtų, bet mums reikia Louis pagalbos. Vis geriau negu nieko.

- Manai, kad jie tau padės? Tas psichopatas nori tavo mirties. - priminė mergina.

- Mes susitarsime su juo. - pasakiau užtikrintai.

- Gerai, pasistengsiu ką nors padaryt. - sumurmėjo ji ir išėjo.

** Po kelių dienų **

Atsakymą dėl reikalo gavau dar tą pačią dieną. Susitarėme, kad susitiksime po kelių dienų visko aptarti, tai reiškia šiandien. Tai buvo labai keista, nes juk tai Louis. Ką gali žinoti ko prisigalvos. Galbūt tai dar vieni spąstai, kaip visuomet.

- Kate, išvažiuojam. Visi čia. - suriko iš apačios Alex.

Aš nulipau laiptais. Labai daug žmonių čia nebuvo. Beveik visi buvo likę Los Andžele. Štai kodėl mums reikia sąjungininkų.

Vos man nulipus, visi išėjo laukan ir sulipo į savo automobilius, o mes įlipom į savąją. Mes važiavom viduryje. Vieni važiavo pirmi ir saugojo priekį, o kiti važiavo gale ir saugojo užnugarį. Dar kiti iš šonų. O likusieji šalia. Vos privažiavus vietą, matėsi Louis rato mašinos. Visos mūsų mašinos sustojo kaip ir mes. Keista, nes jų mašinų buvo tik keturios. Na, mūsų taip pat nebuvo labai daug, bet vis tiek keista. Mes kaip ir kiti išlipom iš mašinos. Mes ėjom priekyje, o kiti gale. Vos arčiau priėjus pamačiau VISUS. Jie atsistojo ir matėsi, kad yra nustebę. Tikriausiai dėl to, kad tikėjosi mane ateisiant vieną.

- Taigi atėjai ne viena. Išsigandai? - pasišaipė Louis. - Juk dabar mes būsime sąjungininkai.

- Man reikia pagalbos, o ne pašaipių tavo komentarų, Louis. - atsakiau stengdamasi susivaldyti.