Alex pov.
- Juk žinai kaip rizikuoju. Aš galiu mirti vien dėl to, kad išdrįsau jam paskambinti. - pasakė brolis.
- Žinau. Bet Caleb viską padarys, kad Hope liktų gyva. - priminiau.
- Būtent. Jei jis manęs nenužudys tai tik dėl Hope. O jei jam ji neberūpi? Tada nėra abejonių, kad mirsiu. - burbėjo brolis.
- Dean, tyliau. - paprašiau. - Dean, juk žinai, kad Caleb negalėjo taip lengvai pamiršti Hope. Jis jai padės kad ir kaip nekęstų tavęs.
- Gerai, padarysiu tai. - pasidavė jis ir išėjo.
- Na, kaip? - paklausė Katherin vos tik aš grįžau į svetainę, o Dean išėjo laukan.
- Viskas gerai. Dean tiesiog dramatizuoja. Na, supranti, jie kiek ne taip pradėjo. Dean nuo to laiko mano, kad Caleb jį be abejonės nužudys dėl bet kokios smulkmenos. - atsakiau.
- Kas tas Caleb? - klausinėjo Katherin.
- Katherin, atleisk, bet tai yra paslaptis ir ne man paskirta ją atskleisti. Čia Hope ir Caleb reikalas. - tariau.
- Nagi, Kath. Niekas apietai nesužinos. - įkalbinėjo mane mergina.
- Alex, tapai teisuole? Kuo toliau tuo linksmiau. - pasišaipė Sue.
Katherin, vos tik Sue prabilo, išėjo. Ir aš puikiai supratau kodėl. Tikrai neverta ir nesmagu klausytis Sue nesąmonių, tačiau aš išeiti negaliu.
- Sue, mes tikrai turėsime praleisti daug laiko kartu, todėl gal tiesiog viena kitai netrukdykime. - pasiūliau.
- Alex, man yra vienas malonumas tave erzinti. - atsakė ji. - Žinai, kas juokingiausia? Tai niekada nepabosta.
Aš tik atsidusau ir norėjau pasiruošti morališkai prieš Sue atakas. Bet tai netruko ilgai, nes staiga į kambarį įbėgo ką tik išėjusi ir grįžusi Katherin.
- Tavo brolis čia. - pranešė Katherin, o aš greita atsistojau.
Nieko nelaukdamos palikome Sue vieną kambaryje ir nusileidome į apačią kur stovėjo Dean bei visi kiti.
- Kaip matau vis dar gyvas. - nusijuokiau, o jis pažiūrėjo į mane žudančiu žvilgsniu.
- Užsičiaupk, Alex. - suurzgė piktai jis.
- Gavai? - paklausiau pakeisdama temą.
- O taip. Jis sakė, kad pasistengs parūpinti ir daugiau šito daikto. Juk žinai, kad jis sugeba viską, kai nori. - pasakė brolis. - Nors nepasakyčiau, kad labai džiaugėsi pamatęs mane.
- Puikiai padirbėjai. - pagyriau jį ignoruodama vaikino paskutinius žodžius. - Dabar sutvarkysiu tą reikalą su Sue ir galėsim važiuoti.
- Lauksiu čia. Juk žinai kaip nekenčiu Sue nusišnekėjimų. - pasakė brolis, o aš nusijuokiau ir nuėjau į kambarį, kuriame buvo Hope.
- Grįžai antram raundui? - paklausė Sue.
- Atėjau laimėti. - atsakiau ir suleidau tuos vaistus jai į ranką.
Kiek laiko pabuvus ir įsitikinus, kad viskas bus gerai norėjau eiti, tačiau mane sustabė balsas.
- Alex? - pasigirdo kimus Hope balsas.
- Hope, nesijaudink, aš jau išeinu. - tariau.
- Pasilik. Prašau. - nustebino mane ji.
- Hope, bet manęs laukia Dean.
- Aš tavęs taip pat laukiu.
Hope pov.
Pabudau. Mačiau išeinančią Alex ir pati to nesuprasdama paprašiau jos pasilikti.
YOU ARE READING
Do You Remember Me? (1)
FanfictionJi vardu Hope Lilah Gomez. Mergina savo elgesiu įgriso tėvams, tad jie nusprendė išsiųsti dukrą į miestelį, kuriame buvo visko pradžia. Ji manė, jog ten grįžti daugiau nebereiks. Kad viskas, kas ten įvyko prieš penkerius metus, ten ir liks. Manė, jo...