Do You Remember Me? (1)

25 ,,Juk ji nemirė?"

** Po dviejų valandų **

Hope pov.

Įėjau į tą pačią kavinukę kaip ir prieš dvi valandas. Atisėdau prie vieno iš stalelių ir laukiau Vanessos ir Erico. Pamačius juos įeinant į kavinukę atsistojau. Jie mane pastebėję priėjo ir atsisėdo.

- Tai su pinigais viskas sutvarkyta? - paklausiau.

- Taip, tik mes atnešem grynais. - atsakė Eric.

- Jūs gal išprotėjot? Milijoną? Grynais? - tyliai paklausiau.

- Taip, nes kažkas su tavo sąskaita blogai. - paaiškino mergina.

- Katherin, kodėl tiesiog nepalieki manęs ramybėje? - sumurmėjau - Kas ji per žmogus? Dabar ir sąskaitas blokuoja. - pasakiau ir pamačius jų sutrikusią veido miną pridūriau: - Ji mano pusseserė. Gerai, paimsiu pinigus.

Tada iš kuprinės išsitraukiau dokumentus ir padėjau ant stalo.

- Jei norit perskaitykit ir tada pasirašykit čia, čia ir čia. - parodžiau kur pasirašyti. - Aš ir ponia Fell jau pasirašėme dabar turite tik jūs abu padėti savo parašus.

Jie truputį paskaitę pasirašė dokumentus, o aš ištraukiau namo raktus ir juos padavus jiems nusišypsojau.

- Sveikinu. Nusipirkote naują namą. Manau, jūs jį prižiūrėsit geriau nei aš. - tariau. - Sėkmės jums.

- Jums taip pat, panele Gomez. - palinkėjo Vanessa.

Išėjau iš kavinukės ir įsėdau į automobilį. Nusprendžiau pirmiausia nuvažiuoti į Katherin namus. Laiškas vis dar pas mane, tad turiu jį padėti jai. Taip pat man reikia kelių daiktų ir priežasties išvažiuoti.

Parvažiavus išlipau iš automobilio ir įėjau į namą. Iš karto užlipau į antrą aukštą ir nulėkiau į kambarį. Ten pasiėmiau kitą kupriną, o tą, kurią turėjau palikau automobilyje. Gerai, kad ryte niekas nematė manęs su ta kuprine.

Paėmus laiišką išėjau iš savo kambario ir nuėjau į Katherin. Laišką padėjau jai į stalčių. Nenoriu palikti laiško akivaizdžioj vietoj. Man nereikia, kad ji perskaitytų tą laišką per anksti. Žinau, kad ji kaltins save, bet tai ne ji kalta. Tai mano pasirinkimas, ne jos.

Palikus laišką išėjau iš Katherin kambario. Žinoma prieš tai dar norėjau ją paskutinį kartą pamatyti. Ji buvo vienintelis žmogus, kurį norėjau pamatyti paskutinį kartą. Kai ją skaudinau jai nerūpėjo. Ji visvien manim rūpinosi. Kad ir kaip norėčiau jai pasakyti negaliu, nes jei pasakysiu ji manęs nebeišleis niekur. Be to, man reikia išsiaiškinti su tomis sąskaitomis.

- Kur išeini? Tu ką tik grįžai ir vėl išeini. - sustabdė mane Katherin. Į mane pažvelgė Alex ir Louis.

- Einu apsipirkti su drauge. Nejau ir tai uždrausi? - piktai paklausiau.

- Ką turi omeny? - sutriko ji.

- Užblokavai mano korteles. Tau paranoja, Katherin. - tariau.

- Aš jų neblokavau. - paprieštaravo mergina.

- Tai jos pačios užsiblokavo? - paklausiau.

- Gal kam nors pasakei informaciją. - ramiai atsakė Katherin.

- Tie sukčiai... - pasakiau prisiminus Vanessa ir Eric. - Nieko. Tuoj viską sutvarkysiu.

Nieko nelaukus visa pikta išėjau į lauką ir paskambinau Vanessai.

- Panele Gomez, kas nutiko?

- Kam tie visi formalumai? Aš viską žinau. Vis dar nesuprantu kaip sugebėjote mane apgauti. Puikiai pasidarbavote užblokuodami mano sąskaitas.