Do You Remember Me? (1)

17 ,,Kaip tu galėjai?''

Alex pov.

Vos Hope pasakė, kad myli Louis atsitraukiau nuo jos per žingsnį.

- Kaip tu galėjai? - piktai paklausiau.

- Aš nežinau kaip tai įvyko. Tiesiog visa ta drama su Dean išmušė mane iš vėžių ir visą tą laiką šalia manęs buvo tik Louis. - pasakojo mergina.

- Ar tu supranti, kad jis tavęs nekenčia? Jis tik ir laukia progos tave nužudyt. Jis išskyrė tave su Dean. Jis visiems sugriovė gyvenimus. Ir po viso šito tu vis tiek jį myli? - paklausiau pykdama.

- Aš nežinau kas man darosi. - atsakė tyliai ji.

- Taip, tu tikrai negali žinoti kas tau darosi. Tai tu esi įsitikinus, kad myli mano brolį, o dabar tu jau myli žmogų, kurio nekentei labiausiai pasaulyje. - piktai pasakiau.

- Ne, aš iš tiesų nežinau kas man darosi. - tarė mergina dūsdama? - Aš dūstu. Man trūksta oro...

- Kvėpuok. Giliai kvėpuok. Hope, negali pasiduoti. - stengiausi jai padėti.

- Kvie-sk gy-dyto-toją. - vos ištarė ji.

Aš greitai išsitraukiau telefoną ir paskambinau greitajai. Ji atvažiavo vos po kelių minučių. Jie įkėlė Hope į mašiną, o aš įlipau su jais. 

** Ligoninėje **

Vos atvažiavom jie išsivežė ją. Laukiau labai ilgai.  Kai prisiminiau, kad apie ją niekas nieko nežino. Pasiėmiau mobilųjį ir paskambinau Katherin.

** Skambutis **

- Klausau, Alex. Kas nutiko? Pasakyk, kad Hope su tavim. - prašė Katherin.

- Ji su manim. Nežinau kas jai, bet mes ligoninėj. Atvažiuok. Tik neatsivežk Louis. Bijau, kad galiu nesusivaldyti. - pasakiau.

- Ar ji tau ką nors blogo apie jį pasakė? - tvirtai paklausė Kath.

- Taip. Ji nebemyli mano brolio. Dabar ji myli žmogų, kurio nekenčiu labiausiai pasaulyje. - tariau piktai. - Laukiu tavęs čia.

** Skambutis baigtas **

Sėdėjau laukiamajame ir laukiau žinių apie Hope. Pamačiau ateinančią Katherin. Su LOUIS.

- Aš tau sakiau jo čia nesivežti. - pasakiau labai įpykus.

- Klausyk, gal kitą kartą pati nori pabūti mano vietoje. Jis man nepaliko jokios kitos išeities. - paaiškino kuo švelniau Katherin. - Be to, jums reikia pasikalbėti.

- Taip, reikėtų. - priėjau prie Louis, kuris į mane žiūrėjo liūdnai.

Tačiau tai manęs neveikė, nes tai tik jo vaidyba. Aš iš visų jėgų trenkiau kumščiu jam į nosį.  Tikiuosi, kad bent sulaužiau. Jis suklupo ant žemės. Prie jo iš karto pribėgo Katherin.

- Bet aš jau išsiaiškinau su juo viską ką turėjau. - pasakiau, o jis į mane piktai žiūrėjo.

- Kodėl vieną kartą negali galvot ne tik apie save ir Dean? Kodėl bent kartą negali pagalvoti apie Hope? Kodėl negali jai leisti būti laimingai su kitu, o ne savo broliu? - paklausė jis.

Louis pov.

- Ar bent žinai ką ji apie tave mano? Ar bent žinai ką mano dabar? - pašaipiai paklausė manęs Alex.

- Nežinau ir man nerūpi, nes būtent šiuo metu jos galvoje esi tu. - pasakiau.

- O turėtų rūpėti. Nejau manai, kad tai ką ji tau jaučia tik meilė? Ji tave myli ir tuo pačiu nekenčia. Ji tave myli, bet tuo pačiu ir kaltina dėl visko kas jai nutiko. Ši neapykanta visuomet bus aukščiau to kito jausmo. - tarė Alex.