Do You Remember Me? (1)

22 ,,Aš žinau kaip sugrąžinti Hope."

Hope pov.

Pabudau. Iš karto prisiminiau kas nutiko ir apsidairiau. Buvo keista, kad nesu surišta virvėmis arba prirakinta grandinėmis. Supratau, kad čia nepagrobimas, nes jei būtų Alex nebūtų reagavus taip ramiai. Ji kažką sugalvojo ir manau, kad man tai ne į naudą. Ji bandys sugrąžinti mano paslėptus jausmus.

Išgirdau kaip rakinamos durys. Pro jas įėjo Alexandra.

- Sveika, Kate. - pasisveikino ji. - Kaip jauties?

- Be to, kad skauda galvą tai viskas gerai. Tačiau labai pykstu dėl to ką padarei. - atsakiau piktai.

- Tu mums padėkosiN kai viskas baigsis. - pasakė Alex.

- Padėkosiu? - nusijuokiau ir tada surimtėjau. - Už ką? Už tai, kad leisiu jausmams mane sužlugdyt? Nejuokauk. Maniau, tu tikrai mano pusėj, bet apgavai mane. Pasitikėjau tavim. Maniau, tau reikia draugės.

- Man reikia mano tikrosios draugės. Man reikia Hope, o ne tavęs, Kate. - tarė mergina.

Alex pov.

- Tai kodėl nenužudai manęs? O gal tiesiog tu nenori manęs nužudyt? - paklausė Kate.

- Jei nužudysiu tave, nužudysiu ir Hope. Tada turėsiu didelių problemų su Katherin ir dar keletu. - atsakiau.

- Nagi, tau nebūtų sunku juos visus nužudyt. - pasakė ji.

- Nebūtų jei norėčiau juos nužudyt, tačiau aš nenoriu. Kaip nenoriu ir Hope mirties arba tavo. Žinai, tu visada gali praversti. - tariau, o mergina nesutriko.

- Na, tai pradėkit, nes ilgai užtruksit. Aš nesiruošiu taip lengvai pasiduoti. - pranešė Kate.

- Puiku. Sėkmės. - palinkėjau.

Išėjau iš kambario ir užrakinau duris. Nuėjau į apačią kur buvo žmonės, kuriuos pakviečiau. Čia stovėjo brolis, Nash, Katherin, Nic ir Louis.

- Nemanau, kad tu kuo nors padėsi, bet nesvarbu. - pasakiau žiūrėdama į Louis.

- Aš viską pradėjau, tad viską ir užbaigsiu. - pažadėjo Louis.

- Labai drąsus pareiškimas tokiam kaip tu. - tariau.

- Ar dar ilgai manęs nekęsi? - paklausė vaikinas.

- Visą gyvenimą ir ilgiau. - atsakiau, o jis pavartė akis.

Aš visada palaikysiu Hope nesvarbu ar tas žmogus patiks man ar ne. Visada ją palaikysiu. Ir jei ji myli Louis aš jos neteisiu ir palaikysiu, tačiau niekada jam neatleisiu.

- Ką sugalvojai? - paklausė Katherin nutraukdama tylą.

- Dabar bandysim priminti jai svarbius jausmus. - atsakiau. - Nesvarbu ar tai meilė, ar draugystė, ar pyktis, ar neapykanta. Svarbu, kad grįžtų Hope ir atsikratytume Kate.

- Gal tai paaiškink savo broliukui, nes juk jis mylėjo Kate. - priminė Louis, o aš į jį piktai pažiūrėjau.

- Tavo žiniai aš susipažinau su Hope ir pamilau Hope, ne Kate. -  piktai tarė brolis.

- Tiesiog pamaniau, kad tu žinai, jog Hope tavęs nemyli, todėl galbūt tikiesi, kad Kate mylės. Nenorėčiau rizikuoti. - pasakė Louis.

- Aš nemyliu Kate. Aš myliu Hope ir padarysiu viską ką galiu, jog sugrąžinčiau Hope. - pažadėjo Dean.

Mačiau, kad Louis ruošėsi vėl pasakyti ką nors, tad sušukau.

- Gana! Katherin, pradėsim nuo tavęs.