Do You Remember Me? (1)

8 ,,Tai grasinimas?"

Hope pov.

Nuvažiavus iki Alex, laukiau jos. Jai atėjus įlipom į mano mašiną ir išvažiavome į lenktynių vietą. Aišku, iš karto nuvažiavusi apžiūrėjau priešininkus. Ai, vieni niekai. Aš laimėsiu. Ir laimėjus gausiu pinigus. Ha, bus linksma.

Įsėdau į automobilį kaip ir kiti. Kažkokia vidury stovinti mergina paskelbė startą ir visi pradėjo važiuoti. Aš šiek tiek atsilikau suteikdama jiems vilties laimėti. Tegul galvoja, kad aš nekenksminga, o atėjus laikui parodysiu savo tikrąjį veidą.

Likus paskutiniam ratui pradėjau lenktynes. Dabar aš buvau pirma ir kirtau finišo liniją. Aš laimėjau. Dar vieną kartą. Kaip visada. Bet, rimtai, niekada nebūna gerų priešininkų.

Išlipau iš mašinos ir mane pasitiko plojimai bei Alex. Jai priėjus, mes įlipome į automobilį ir nuvažiavome į klubą.

- Alex, kitą kartą paklausk, kas dalyvauja, nes nebuvo ką veikti. Ar matei kaip jie važiuoja? Kol jie apvažiuotų vieną ratą, aš apvažiuočiau penkis. - skundžiausi, o mergina kikeno.

- Gerai, o dabar į klubą atšvęsti. O tada tikriausiai pas mane, nes girta neisi namo. - pasakė ji.

- Sutinku. Tikrai nenoriu grįžti į namą į kurį gali bet kada ateiti Louis, o už sienos miega Kath. - pritariau.

- Galėtum persikraustyti į viešbutį. - pasiūlė Alex.

- Viešbutį? Mano tėvai sužinoję pasiustų. - pasibaisėjau mintimi. - Gal jiems ir nerūpiu aš, bet jų įvaizdis jiems tikrai rūpi. Įsivaizduok antraštę „Žymių verslininkų Gomez dukra gyvena viešbutyje."

- Tavo tiesa. - pritarė ji nusijuokdama. - Na, yra ir dar viena vieta...

- Kokia? Pasakyk, kad tai namas. Didelis. Tada mano tėvai mane išbučiuotų. - tariau.

- Namas tai didelis. Bet su daug prisiminimų. - atsargiai kalbėjo Alex.

- Žinai, tu mane gąsdini. Kas ten per namas? - paklausiau.

- Ten mano ir Dean namas, kuriame seniau gyvenome. Tai tas pats namas į kurį tave vežėmės prieš... Na, pati žinai. - atsakė ji.

- Aš noriu gyventi tam name. - tariau nustebindama mus abi. -  Ten gyveno Dean. Aš žinau, kad tas namas jam buvo svarbus.

- Tada nevažiuokime į klubą, o vykime į tuos namus. Tu susidedi daiktus ir į mūsų namą. - pasiūlė mergina.

- Gerai. - sutikau. 

Ji linktelėjo. Mes nuvažiavome iki namų į kuriuos mane išsiuntė tėvai. Šviesos buvo išjungtos, tad įėjome į namus. Kuo tyliau lipome laiptais. Nuėjusios į mano kambarį įjungėme šviesą.

Išsitraukiau lagaminus. Jie buvo sukrauti. Jie jau sukrauti seniai.

- Tu buvai pasiruošusi? - nustebo Alex.

- Iš tiesų, tai tą dieną, kai juos sušaudėme susidėjau viską, nes buvau pasiruošusi bėgti. - paaiškinau.

Ji nieko neatsakė. Man dar liko susidėti viską kas liko. Kad ir kaip tildžiau Alex, jai nerūpėjo. Na, po ilgų tildymų, ji surado mano ir Dean nuotraukų albumą. Dabar ji žiūrėjo nuotraukas. Aš mačiau, kad ji nubraukė kelias ašaras. Štai ką Dean padarė su stipriąja Alex. Viską susikrovusi, iš lovos čiužinio ištraukiau ginklus. Tada nuėjau prie spintelės ir pasiėmiau visas santaupas bei kreditines korteles.

- Važiuojam. - sumurmėjau.

- Žinai, nežinojau, kad išsaugojai tą albumą. - tyliai tarė ji. - Ir kodėl ginklus slepi čiužinyje?