Love or End? (3)

14 ,,O kodėl nenorėtum?"

Hope pov.

Išgirdau, kaip atsidaro durys ir kažkas įeina. Buvo tamsu, tad negalėjau sužinoti ar tai Elanas.

- Kas čia? - paklausiau.

Staiga užsidegė šviesa ir pamačiau Elaną. Taigi, ar tai laikas prakalbti? Ar tokios bus mano mirties aplinkybės?

- Nužudyk mane. - nebeleisdama sau dvejoti, paprašiau.

- Ką? - sutriko jis. Tikriausiai nesitikėjo, kad viskas pasisuks šitaip.

- Nužudyk mane. - pakartojau jau drąsiau.

- Nuo kada tu prašai, kad tave nužudytų? - dar labiau nustebo vaikinas, kai patvirtinau savo žodžius.

- Nuo tada, kai supratau, kad aš esu klaida. - atsakiau.

- O čia kažkas naujo. - ir vėl pradėjo šaipytis Elanas.

- Ar kiekvieną dieną tavęs prašau mane nužudyti? - paklausiau piktokai. Ko jis nesinaudoja proga?

- Kodėl turėčiau tave žudyti? - nesuprato jis.

- Argi nenorėtum? - atsakiau klausimu į klausimą.

- Galbūt esu tau paruošęs blogesnį likimą. - pasakė vaikinas.

- O galbūt nenori arba bijai. Taigi, pagaliau išsitrauk ginklą ir nutaikyk man į galvą. Tada nuspausk gaiduką. Nejau turiu tau parodyti, kaip tai padaryti? - susierzinau. - Nejau esi toks bailys?!

Dean pov.

Vis dar laukiau Noah skambučio, pranešimo ar bet ko kito, kas praneštų, kad turime bent kažką. Bent kiek vilties, jog rasim Hope gyvą. Negaliu leisti jai mirti. Man jos reikia gyvos.

Staiga suskambo mano telefonas. Galbūt į mano maldas bus atsakyta.

- Klausau. - atsiliepiau.

- Ar laukei mano skambučio?

- Noah, gali to nedaryti ir iš karto eiti prie reikalo? - paprašiau.

- Na, gerai, gerai. Bet nepakeisi mano nuomonės apie tokius pasisveikinimus. - pasakė jis, o aš tiesiog pavarčiau akis.

- Ar ką nors sužinojai? - ėjau prie reikalo.

- Man nelabai rūpi, jei nesupranti vieno ar kito dalyko, bet šį dalyką privalėjai suprasti jau seniai - aš nesirodau be žinių. - surimtėjo Noah.

- Na, tai kaip? Ką sužinojai? - paklausiau.

- Ji Prinstauerio (išgalvota) apleistajame name. Kiek žinau, ji gyva. Tarp tų žmonių turiu ir pažįstamų, todėl niekada nenuvertink manęs. - gyrėsi vaikinas. Pradėjau suprasti, kodėl jis taip erzina Alex. - Nors dabar dėl tavo kaltės, likau skolingas ir jiems.

- Nepergyvenk. Esu įsitikinęs, kad jiems nereikės nieko, kas tau būtų neįmanoma. - tariau. - O tas apleistas namas... Jis juk vos už dvidešimties kilometrų nuo čia. Arba tie pagrobėjai labai kvaili, arba tai spąstai.

- Man tai nelabai rūpi. Bet tu puikiai žinai, jog jei bus kova, aš prisidedu. - pasakė jis.

- Man nereikia priminti to, ką pats pamenu. - atsakiau. - Kova bus, nes kitaip jos neatgausime. Ar sužinojai, kas pagrobėjas?

- Kiek man pavyko sužinoti, jis prisistato, kaip Elanas Traftas, bet tikras jo vardas yra Garth Smith. - pasakojo, ką sužinojo, Noah ir kuo toliau, tuo labiau supratau, kad reikalai blogesni, nei maniau.