Love or End? (3)

8 ,,Aš nuo Selenos."

Alex pov.

Išgirdau tik, kaip dūžta stiklas. Labai išsigandau.

- Selena?!

- Man viskas gerai. Paskambink tuo numeriu. Dar susitiksim. - pažadėjo mergina.

Po šių žodžių, ji baigė pokalbį. Telefono ekrane pamačiau naują žinutę ir, ją atidarius, radau numerį. Jį surinkau ir paskambinau.

- Klausau. Kas skambina? - pasigirdo vyriškas balsas.

- Aš nuo Selenos.

- Kas nutiko? - susirūpino vaikinas.

- Ji prašė jums perduoti, kad ateitumėte į vietą. Selena sakę, kad jūs žinosite apie ką kalbu. - papasakojau.

- Dėkui.

Išgirdau, kad skambutis baigtas. Jis nieko net nepaaiškino.

- Ar dabar visi žmonės pasidarė tokie? - paklausiau savęs.

,,Tikriausiai" - atsakiau sau mintyse.

Selena pov.

Stovėjau vietoje į kurią turėjo ateiti žmogus, kurį liepiau pakviesti Alex.

- Selena! - sušuko jis.

Aš iš karto atsisukau į pusę iš kurios girdėjosi balsas. Pamačiau jau ilgai nematytą vaikiną. Labai džiaugiuosi, kad jis čia.

- Noah. Ačiū, kad atėjai. - padėkojau.

- Kas nutiko? Kodėl apie susitikimą sužinau iš tos merginos? - susirūpino vaikinas.

- Aš nežinau, kas ten nutiko. Vis dar nesuprantu. Kažkas įsilaužė į mano namus, bet nieko nevogė. Jie ieškojo manęs. - pradėjau pasakoti. - Kadangi, ta mergina kiek pasitikiu ir ji nebūtų ieškojusi manęs, todėl jai paskambinau ir liepiau perduoti tau žinutę.

Noah klausėsi atidžiai, lyg tai jam padėtų išsiaiškinti, kas kaltininkas, bet tada jo žvilgsnis užkliuvo už mano rankos.

- Kas nutiko tavo rankai? - paklausė jis.

- Nespėjau nieko padaryti. Galėjau tik užsidėti šią striukę. Aš išsokau pro langą. - atsakiau. - Pro langą, supranti? Aš nežinau, kas čia dedasi, bet į tą namą negrįšiu, nes jei tie žinojo, kur aš, tai jei grįšiu, jie taip pat sugrįš.

- Gerai, Selena. Sutvarkysiu šį reikalą. Galbūt kol kas apsistotum pas Alex? - pasiūlė Noah.

- Iš kur žinai jos vardą? - sutrikau.

- Juk žinai, jog man tai niekai. - priminė vaikinas.

- Kodėl turiu pas ją apsistoti? - paklausiau.

- Tai tik kelioms dienoms. Galbūt savaitei. Viskas tik tam, kad kuo geriau pasirūpinčiau tavo saugumu. - paaiškino jis.

- Bet jeigu mane užpuls ten? Juk tada klius ir jai. - priminiau.

- Todėl dabar tave pamokysiu naudotis ginklu ir kiek apsiginti. - pasakė vaikinas.

*****

Pavargusi sėdėjau ant suoliuko, esančio toje salėje, į kurią su Noah atvažiavome, kad mane pamokytų, ko žadėjo. Noah grįžęs priėjo prie manęs.

- Tikrai nemaniau, kad šaudai taip puikiai. Visi tavo šūviai buvo tiesiai į taikinį. Galbūt seniau kur mokeisi? - paklausė jis, bet tada prisiminęs pridūrė: - Atleisk, aš pamiršau.

- Nieko. Vis vien nieko nepamenu. - atsakiau.

- Selena, tu šitame reikale esi profesionalė. Bent jau man taip atrodo. - pridūrė vaikinas.