Love or End? (3)

4 ,,Ar jūs irgi ją matėte?"

Selena pov.

- Hope?

Jau ilgai negirdėjau šio vardo. Nebuvau įsitikinusi ar dar išgirsiu.

- Kažką sumaišei. Aš Selena. - paaiškinau. - Šiandien kažkas visiems pasidarė.

Labiau sau sumurmėjus paskutinius žodžius, nuėjau. Taip ir žinojau, kad kažkas nutiks. Kažkas, kas man nepatiks. Ir žinoma, sutinku žmogų, kuris pavadina mane galbūt mano tikruoju vardu.

Deja, vaikinas mane atsivijo, nes ir vėl išgirdau tą jo prakeiktą balsą.

- Klausyk, Selena, aš suprantu, kad galbūt tu nieko nepameni, bet aš galiu tau padėti. - ruošiausi bėgti, bet šie žodžiai mane sustabdė. Aš iš lėto atsisukau.

- Niekas apie tai nežino. - tyliai tariau. - Taigi, kaip tu tai žinai? 

- Nepameni manęs? - paklausė jis ir aš papurčiau galvą. Visgi buvau įsitikinus, kad šį vaikiną jau mačiau ir anksčiau. - Buvau tavo palatoje, kai pabudai.

Tada ir prisiminiau. Tai tas pats vaikinas, kuris pasiliko šalia manęs. Tai jis...

- Tuomet manau, kad turėtum pagaliau mane pamiršti ir gyventi savo gyvenimą.  - pasiūliau.

- H-Selena...

- Atstok. Visi atstokite. - paprašiau ir greitai nuėjau.

Alex pov.

- Tai turėjo būti Hope. - įtikinėjau brolį, Vanessą ir Eric. - Žinau tai.

- Sese, tiesiog pamiršk tai. - pasiūlė Dean. - Nemanau, kad tuščios viltys viską pagerintų.

- O tu pamiršai? - paklausiau. 

- Aš nesakiau, kad pamiršau. Aš sakiau, kad nesikišiu. - priminė brolis.

- Jei nenorėtum kištis, tavęs čia dabar nebūtų. - tariau.

Vanessa ir Eric į šitą mažą ginčą nesikišo. Bet žinau, kad dabar jie palaiko Dean.

- Kaip nesuprantate? Po šitiek laiko atsirado kažkas, už ko galime užsikabinti. Aš tiek ieškojau ir neradau nieko, o dabar... Pagaliau galiu kažką padaryti. - aiškinau.

Jie, atrodo, nė neišgirdo to, ką sakiau ir tiesiog mane ignoravo. Aš pikta atsisėdau vėl ant sofutės ir galvojau, ar tai gali būti Hope.

Bet mano mintis išblaškė kitas balsas. Ne, ne Hope, o Louis. Jis visas sutrikęs, nustebęs ir susirūpinęs žvelgė į mus. Tai gali reikšti tik vieną. Tikriausiai ir jis...

- Ar jūs irgi ją matėte? - paklausė jis. - Ar jūs irgi matėte Hope?

- Mes jau netrukom sužinoti, kad ji ne Hope, o Selena. - atsakė Dean.

- Bet tai Hope. Aš žinau tai. - nepasidavė Louis.

- Galbūt. - pasakė Eric.

- Ji nieko neprisimena. Aš paklausiau jos ir ji atsakė, kad nieko nepamena. Nejau tai ne įrodymas, kad tai ji? - nenusileido vaikinas.

- Jei ji nieko nepamena, tai reiškia, kad nėra jokios prasmės. - vis dar nesutiko kitas.

- Mes galime padėti jai prisiminti. Negali būti labai sunku. - įsiterpiau.

- Patikėk, lengva tikrai nebus. - tarė Vanessa.

- O iš kur tu žinai? - paklausiau.

- Nesvarbu. - numojo ranka ji.

Niekas nieko daugiau šia tema nebesakė. Atrodo, lyg apie tai net nebūtume kalbėję.

- Gerai. Tiesiog viską pamirškime ir toliau gyvenkim šiuos nenormalius gyvenimus. - piktai pasakiau.  - Jūs ir toliau būkite graži porelė, o tu, Dean, ir toliau tiesiog keisk merginas kaip kojines. Man nesvarbu, bet aš... Aš padarysiu viską, ką galėsiu, kad susigrąžinčiau Hope, nesvarbu, padėsit man ar ne. Tai nenutraukiamas ryšys. Tu ir kažkada tokį jautei, broli.