Love or End? (3)

21 ,,Jį parašė Garth?"

Dean pov.

- Apie ką tu kalbi? Noah, gana erzinti. Kas ten dar yra?  - paklausiau.

- Dean, čia yra kai kas apie tavo mamą.  

- Ką? Kas? - susirūpinau.

- Tim melavo. Tavo mama... Ji ne pas jį, kaip jis sakė. Klausyk, kur nors susitikim ir pats galėsi pamatyti tai. Aiškinti telefonu negaliu. - pasakė vaikinas.

- Gerai, po valandos ten kur visuomet.

Padėjau ragelį vos tik tai pasakęs. Nieko nelaukiau ir, vos išėjęs, įlipau į automobilį. Visgi mūsų susitikimo vieta yra mieste, kur daug liudininkų. Taigi, o man reikia važiuoti iš užmiesčio, o tai tikrai užtrunka.

Iš tiesų, kodėl mieste? Juk tiek užtrunka iki ten nusigauti. Tačiau jei jis ką nors susiruoštų daryti, aš galėčiau tai pastebėti iš anksto, nes jis nieko nedarytų prie daugybės akių. Bet, žinoma, tas pats galioja ir man. Taigi čia lyg ir pliusas, ir minusas.

** Po valandos **

Laukiau, kol pasirodys vaikinas. Žinojau, kad jis vėluos. Visgi juk nusiunčiau jį pakankamai toli. Teks kiek palaukti. Nors, mano nuostabai, Noah čia atsirado beveik tuo pat metu, kaip ir aš.

- Kaip čia taip greitai atsidūrei? - paklausiau vis dar kiek nustebęs, bet tai slėpdamas.

- Atrodo, taip gerai mane pažįsti, tačiau pamiršai, kad aš laikausi susitarimų. Pasakei už valandos, reiškia susitinkame už valandos. - tarė vaikinas. 

- Gerai, atrodo, mano atmintis tikrai bloga. Tačiau vis tiek kaip? Juk tau iki čia atvažiuoti buvo dvigubai ilgiau. - priminiau.

- Na, visi turi savo paslapčių. Ir kai kurie dalykai turi likti paslaptimis. - atsakė Noah ir tuomet išsitraukė kažkokį lapą ir ištiesė jį man. - Štai čia tas laiškas.

Iš karto pagriebiau popierių iš vaikino rankų ir apžvelgiau. 

- Jį parašė Garth? - paklausiau.

- Jame yra pasirašęs Garth. - patikslino jis.

- Žinai, man čia kilo toks klausimas. - pradėjau. - Kas tau iš viso leido jį perskaityti?

- Tai dar vienas dalykas, kurį pamiršai, mano mielas drauge. - atsakė Noah.

** Kita diena **

Hope pov.

Visi laukėme svetainėje grįžtančio Dean. Jis skambino ir pranešė, kad turi žinių. Atrodo, gerų. O geros žinios šiuo metu tikrai laukiamos.

Kaip grįžo Dean, išgirdome visi. Tai įrodė tas, kad visi pasisuko durų link, išgirdę jų trenksmą. Alex atsistojo pirma ir iš karto užsipuolė brolį klausimais.

- Dean, kokios tos žinios? Ką sužinojai? Kur tiek laiko buvai? - klausinėjo mergina.

- Alex, aš negaliu pasakyti, kai tu tiek klausinėji. - atsakė Dean.

- Ką sužinojai, Dean? - paklausė Katherin. Ji nebuvo labai patenkinta, kad turėjo atvažiuoti. Tačiau jai šiuo metu, kaip ji pati sakė, reikėjo geros žinios. Mergina labai išsigando, jog mes būsime persekiojami. Galbūt jau esame.

- Pamenate, kai Garth sakė, kad visi žino, jog nužudėme Edward ir jie eis mums keršyti? - priminė vaikinas.

- Ne, Dean, nepamenam. Mūsų atmintis tokia prasta, kad jau visai užsimiršome, jog mumis bus atsikratyta. - sarkastiškai atkirto Kath. - Nori pasakyti, kad esu čia tam, kad primintum mums tai?

- Kath, ar gali užsičiaupti ir pakausyti? - paprašė Dean.

- Galbūt kitą kartą iš karto pasakyk. Nemanau, kad buvo būtina visus sukviesti. Jei jau taip norėjai duoti priminimą, tai galėjai paprasčiausiai paskambinti. - piktinosi mano pusseserė.

- Nenoriu duoti aš jokio priminimo. Nuo tada, kai Garth tai pasakė, aiškinausi kas ką žino. Vakar Noah rado visiškai naujos informacijos...

- Palauk, Dean. Prie ko čia Noah? - paklausė Alex.

- Juk jam irgi grėsė pavojus dėl to, jog prisidėjo prie mūsų. Todėl jis man nusprendė padėti. Taigi Noah sužinojo, jog niekas negavo jokios informacijos apie mus. Garth melavo. - paaiškino Dean. - Mums niekas negresia.

Aš iš karto pažvelgiau į Louis ir mūsų akys susitiko. Mes susitaikėme ir esame pora dabar, tačiau niekam apie tai dar nesakėme. Tiesiog dabar nebuvo tinkamas laikas.

- Bet vis tiek. Pasirinkai aiškintis mūsų likimo su Noah, o ne su mumis. Kodėl? - piktinosi dėl brolio poelgio Alex. 

- Nes Noah neklausinėja. Jis vykdo nurodymus, nes padėdamas man, jis gauna naudos sau. Jei pats viską atlikčiau, iškart būčiau klausinėjamas. To man nereikėjo. Kuo mažiau žmonių apie tai žino, tuo geriau. - aiškino vaikinas, tačiau pamatęs, kad sesers neįtikino, pridūrė: - Alex, dėl to, jog nekenti Noah, nereiškia, kad jo pagalba nėra reikalinga. Vienintelė priežastis, dėl ko jis įsitraukė į tas paieškas, tai tik tam, kad išgelbėtų savo kailį. Kitu atveju jis jau seniausiai būtų pabėgęs. Ne viskas sukasi apie tave, sesut.

Net ore tvyrojo įtampa tarp Alex ir Dean. Galiausiai mergina metė į brolį piktą žvilgsnį ir išėjo iš svetainės. Po kelių akimirkų dar išgirdome, kaip trenkiasi lauko durys.

Dean pov.

Vos tik visi išsiskirstė, nuėjau į savo kambarį ir ten į paslėpiau Garth laišką. Išgirdau, kaip atsidaro mano kambario durys, tad iš įpročio atsisukau. Pro duris įėjo Louis. Na ir ko jis nori?

- Ko nori, Louis? - paklausiau.

- Kokios dar vietos ieškai, Dean? - atsakė klausimu į klausimą vaikinas. Pala, iš kur jis žino apie vietą?!

- Ką? Apie ką čia kalbi? - daviausi nesuprantantis, kas vyksta.

- Dean, girdėjau tavo pokalbį. Kokios vietos tu ieškai? - vėl paklausė Louis.

- Aš nesuprantu apie ką kalbi, Louis. - toliau melavau.

- O ar ne tu sakei, kad pats pasirūpinsi kažkuo, jei jie neras tavo ieškomos vietos? - nepasidavė vaikinas.

- Ai, tu apie tai. - netikrai nusijuokiau ir pasiruošiau meluoti toliau. Nusprendžiau pasiduoti, nes supratau, kad jis to nedarys. - Aš ieškojau vienos gaujos buvimo vietos. Na, ir tie bukagalviai jos nerado. Dabar man jau to nebereiks. Juk jau žinome, kad viskas baigta.

Atrodė, kad Louis patikėjo šiuo melu. Būtų nelabai gerai, jei jis sužinotų. Man jau pakanka ir Alex.  

- Tau būtų daug geriau, jei tai būtų tiesa. Nes niekas, iš čia esančių, tavęs nebepriims, jei išduosi Hope. Manau, pats žinai, kad prarasi viską. - tarė Louis.

- Ar manai, kad esu toks kvailas? - paklausiau.

- Taip. Aš manau, kad esi pakankamai kvailas, jog pasielgtum šitaip kvailai. - atsakė jis ir išėjo užtrenkdamas duris.

Louis pov.

Prieš Dean apsimečiau, kad patikėjau, bet nesu toks kvailas, kad patikėčiau tokiu akivaizdžiu melu. Ypač ne tada, kai tai man papasakojo Hope.

Mes susitarėme, kad aš jo paklausinėsiu apie tai, nes taip saugiau, todėl dabar einu į merginos kambarį. Vos tik priėjau, iš karto greitai įėjau.

- Louis? Kaip sekėsi? Ką jis sakė? - užpuolė klausimais mane Hope.

- Jis melavo man tiesiai į akis. Dėl priežasties, kurią pasakė, jis tikrai taip nepyktų ant tų, kurie vykdo jo nurodymus. Jis tikrai kažką slepia. O Alex tai žino. - atsakiau.