Love or End? (3)

20 ,,Tai nuo ko pradėsim?"

Alex pov.

- Alexe, aš tikrai džiaugiuosi, kad tu esi čia, bet kodėl? - paklausė vaikinas.

- Aš esu čia, nes tu esi čia ir...

Turiu pagaliau tai padaryti. Jei ne dabar, tai kada? Kada, jei ne dabar?

- Ir aš noriu su tavimi susitaikyti. - galiausiai pasakiau.

- Alexe, ar man pasigirdo, ar tu ką tik pasakei, kad nori susitaikyti? - pasitikslino Jack.

Aš linktelėjau jam leisdama suprasti, kad tai tiesa. Šiuo metu galėjau tik stebėti jį. Jo užburiančias akis. Ir jo akinančią šypseną, kuri atsirado jo veide mano žodžių dėka. Tai yra vaikinas, kurį aš myliu.

- Užeik. - pasiūlė jis, tikriausiai supratęs, kad aš vis dar stoviu už durų. Aš įėjau vidun nedveodama. 

- Tai nuo ko pradėsim? - paklausiau.

- Alexe, tu žinai, kad man tai nelabai rūpi. Niekada ant tavęs dėl to nepykau. Aš tik kantriai laukiau, kol vieną dieną, na, arba naktį, pasirodysi tu ir man atleisi. - paaiškino vaikinas. - Taigi, vienintelis klausimas nuo kur ar nuo ko nori pradėti tu?

Tai nuo ko aš noriu pradėti? Visada žinojau nuo ko, bet dabar, kai galiu tą padaryti... Nežinau... Galbūt bijau sužinoti atsakymą. 

- Nuo tos akimirkos, kai išsiskyrėme, turėjau tik vieną klausimą. - tariau.

- Alex...

- Aš žinau. - pertariau Jack. - Tik prašau tavęs man atsakyti šį kartą. Ir daugiau prie šios temos nebegrįšime. Taigi, Jack, kodėl? Kodėl tą dieną taip su manimi kalbėjai? Kodėl?

- Alexe, aš... Nežinau, kodėl taip pasakiau. Tiesiog tą akimirką praradau savitvardą. - atsakė Jack. - Vis prisimindavau tą įvykį. Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo aiškiau supratau, kad viso to priežastis buvai tu. 

- Aš? - sutrikau.

- Aš visuomet buvau stebėtojas iš šalies. Mačiau, kaip elgiesi su skirtingais žmonėmis ir kaip juos atstumi. Tačiau visuomet tai darei nepastebimai. Po Hope dingimo viskas pasikeitė. Pasikeitei tu. Galiausiai nebeapsikenčiau ir išliejau visą savo pyktį ant tavęs. - paaiškino jis. - Pradėjau pykti ant savęs už tai, kaip kalbėjau. Tu to nenusipelnei. 

Pirmas kartas. Pirmas kartas, kai išgirstų nuoširdų ir tikrą atsakymą iš mylimo žmogaus. Ir tai padarė Jack. Ne Noah, ne Dean ir ne Hope. Būtent Jack. Net nepajutau, kaip apsiašarojau.

- Ak, atrodo, verkiu. - nusijuokiau tuo pačiu verkdama.

- Atleisk, jei įskaudinau tave. Aš tikrai nenorėjau. Aš tik norėjau...

- Dabar man jau viskas gerai. - patikinau. - Aš tiesiog noriu būti su tavimi. Man nebesvarbi visa ta bloga praeitis. Aš tiesiog noriu praleisti visą man likusį laiką su tavimi.

- Alexe, prašau, nekalbėk taip, lyg mums būtų likę labai mažai laiko. - paprašė vaikinas.

- Bet tai tiesa. Mūsų ieško visi, kurie mūsų nekenčia arba pažinojo Edward ir nori atkeršyti už jį. Patikėk manimi, tokių yra labai daug. - pasakiau.

Dean pov.

Kvailiai. Mulkiai. Kas jie per asilo galvos? Nesugeba surasti vienos gaujos. Jiems tiesiog reikia sužinoti vietą. Tai viskas. Bet ne. Jie to padaryti nesugeba. Tikriausiai, kaip visuomet, teks daryti viską pačiam.

Man tiesiog reikia numalšinti visas gaujas, kad mūsų nebandytų nužudyti. Tiesiog reikia atsikratyti pavojaus. Tai viskas, ko noriu. Bet per tuos kvailius visas procesas ilgėja.

O dar ir mamos gelbėjimas. Turiu ją ištraukti. Nors ir turėsiu išduoti Alex bei Hope. Aš negaliu nieko padaryti. Jos tiesiog maišosi mano kelyje ir nieko nesupranta.

Tie, kas turi mamą, šantažuoja mane. Žinau, ką turiu padaryti. Ir aš tai padarysiu. Nors ir teks laužyti pažadus bei viską slėpti nuo kitų. Tai yra mano pareiga. Mano pareiga yra padėti, tai kuri man suteikė gyvybę.

Hope pov.

- Norėčiau, kad tai niekada nesibaigtų. - tariau.

- Juk žinai, kad aš taip pat. - pritarė vaikinas.

- Įdomu, kur tokiu metu išvažiavo Alex. Be to, ji vis dar negrįžo. - prisiminiau.

- Manau, kad ji pasinaudojo mano patarimu ir išvažiavo susitaikyti su Jack. Žinai, naujos pradžios ir taip toliau. - paaiškino Louis.

- Na, tuomet jos tikrai galima nelaukti. - nusišypsojau.

Ši akimirka buvo tobula. Bet aš žinau, kad turiu jam papasakoti tai, ką girdėjau prieš čia ateidama. Tiesiog privalau.

- Žinau, kad dabar sugadinsiu šią nuostabią akimirką, bet tai svarbu. - pasakiau.

- Tęsk. - paprašė vaikinas.

- Prieš ateidama čia, turėjau įveikti vieną kliūtį. Dean buvo svetainėje ir aš laukiau, kol jis išeis. Tuo metu jis kalbėjosi telefonu. - pradėjau pasakoti.

- Na ir? Aš nesuprantu. Juk jis tiesiog kalbėjosi telefonu. Kas čia svarbaus? - nesuprato Louis.

- Jis kalbėjo ne apie šiaip ką. Jis buvo labai piktas. Jis sakė, kad jie privalo surasti kažkokią vietą. Kad jis moka ne už dykaduoniavimą. Ir, kad jei jie neras tos vietos, tai jis pats jais pasirūpins. - baigiau pasakoti. - Svarbiausia yra tai, jog mes nieko nežinome, o jis sėkmingai dirba mums už nugarų.

- Bet kokios vietos ieškotų Dean? - sutriko jis.

- Nežinau. Tiesiog nugirdau tai laukdama. Tačiau spėju, kad tai žino tik Dean ir Alex bei tie, su kuriais jis kalbėjo. - pasakiau.

- Pala, Alex kažką žino? Juk tu paklausei jos, kas tai. - tikėjosi vaikinas.

- Taip. Tačiau ji sakė, kad negali to pasakyti. - atsakiau.

- Jei net Alex tyli, tuomet tai tikrai svarbu. - tarė Louis.

Noah pov.

Kaip ir prašė Dean, knisausi ir ieškojau bent kokios informacijos, kuri atskleistų bent vienos gaujos buvimo vietą.

- Jūs, ką? Visi požemiuose sėdite? - burbėjau.

Buvau kažkokiame kabinete, bet žinojau, kad čia turi būti daug informacijos. Dean sakė, kad čia lyg ir kažkokios gaujos vado kabinetas. Reiškia, jis turi viską laikyti čia. Atidariau dar vieną stalčių. Pagaliau. Šis buvo prigrūstas visokių popierių.

- BINGO. - tyliai pasakiau.

Tačiau per anksti apsidžiaugiau. Čia buvo tik kažkokios niekam nereikalingos šiukšlės. Nors vienas iš dokumentų patraukė mano dėmesį. Tai greičiau buvo laiškas negu dokumentas.

Dar kituose dokumentuose radau vardus. Dean, Alex, Hope... Kažkas apie juos kaupia informaciją.

Visgi mano rastas laiškas buvo skirtas jiems. Na, jei Dean yra vienas iš gavėjų, jis tikrai nesupyks, jei perskaitysiu. 

Vos perverčiau akimis laišką, negalėjau patikėti jo turiniu. Viskas buvo melas. Nieko nelaukęs paskambinau Dean.

- Aš nenusiteikęs dar vienai blogai žiniai, Noah. - suurzgė jis.

- Tu net neįsivaizduoji, ką radau. - ignoravau jo blaso toną.

- Noah, neerzink. Kas tai? - paklausė Dean.

- Atrodo, Garth jums melavo. Radau jums jo paliktą laišką. Jame rašoma, kad niekas negavo jokios žinios apie jus. Nėra jokio pavojaus. - papasakojau.

- Bent viena gera žinia.

- Na, taip, bet supranti... Čia yra ir dar kai kas...

Na si karta nusprendziau gale palikti siokia tokia intrigele.

Taip pat gavote Dean pozicija kad bent kiek suzinotumete apie tai ka jis daro. Na o prie to pridedama ir Noah pozicija.

Tikiuosi patiko!