Love or End? (3)

24 „Jau grįžote?"

APAČIOJE! SVARBU!

Hope pov.

- Aš nebėgu. - pakartojau. - Aš nebėgu nuo problemų, Alex. Per tiek metų turėjai tai suprasti.

- Aš tai žinau, Hope. - atsakė ji. - Tačiau sužinojau ir dar vieną dalyką apie tave per tuos metus. Tu laikaisi savo pažadų. Dean tave išdavė, nors buvo pažadėjęs to nedaryti. Dabar tavo pareiga laikytis duoto pažado ir dingti iš čia po velnių kuo greičiau.

- Klausyk, Alex aš žinau, ką žadėjau ir man tai tikrai yra aktualu, bet aš privalau išsiaiškinti...

Staiga mane pertraukė tas, nors tiksliau, tie, kurie įėjo pro duris. Girdėjau balsus ir supratau, kad tai Dean ir Noah. Ir esu beveik įsitikinusi, jog su jais yra ir Katherin. Aš pasisukau į Alex.

- Klausyk, jei nenori sutikti Dean, gali eiti. Aš tiesiog privalau išsiaiškinti su juo, o tada įvykdysiu savo pažadą. - pasakiau.

- Hope, aš tikrai nemanau, kad tau saugu ten eiti vienai kalbėtis su jais... - jaudinosi mergina, bet man parodžius užkištą ginką, nutilo.

- Nejau iš tiesų manei, kad esu tokia kvaila ir eisiu kalbėtis su tais dviem bepročiais beginklė? - nusišypsojau.

- Hope, jei tai būtų kas nors kitas, man nebūtų taip neramu. Tačiau dabar tu eini su ginklu prieš Dean. Kuris tave išmokė beveik visko, ką moki. - priminė Alex. - Todėl aš eisiu kartu.

Aš linktelėjau. Žinojau, jog dėl šito ji teisi. Tuomet nuo stalelio paėmiau laišką, kurį ten neseniai padėjo prieš mane stovinti mergina. Na, o paskui abi nulipome laiptais ir nukeliavome į svetainę.

Kaip ir tikėjomės, ant sofos sėdėjo Dean ir Noah. O taip pat ir mano mylima pusseserė Katherin.

- Jau grįžote? - paklausiau.

- Na, juk pati matai. - atsakė Dean balsu „tai-akivaizdu".

- Čia greičiau reikėtų sakyti „O kas grįžo". - pasišaipė Noah žvelgdamas į Alex.

Aš pažvelgiau į Alex duodama suprasti, jog jei ji nori, gali eiti. Tikrai neversiu jos čia stovėti ir kęsti Noah. Bet mergina tiesiog vos vos papurtė galvą.

- Aiškiai Alex grįžo per anksti, nes namai vis dar pilni šiukšlių. - atkirtau.

- Viskas. Gana. Žinai, Hope, jei nori pasisakyti, nebūtina įžeidinėti kitų. Ypač mano svečių. - piktinosi Dean.

- Žinai, jei nori ką nors paslėpti, sugalvok gudresnę ir saugesnę slėptuvę. - patariau.

- Ką? Apie ką čia kalbi? - apsimetė nežinąs apie ką eina kalba tas apgavikas.

- O tu nežinai? Tu nežinai apie ką kalbu? - pašaipiai paklausiau. - O tai tiesiog nuostabu, nes dabar dar teks ir aiškinti.

- Gerai, Dean, apie ką Hope kalba? - susidomėjo Katherin.

- Aš pats nieko nesuprantu. - atšovė vaikinas. - Hope, gal pagaliau malonėtum paaiškinti, kas čia vyksta.

Na, pažadu, jog jo prašymas bus išklausytas. Tai, ką aš jam pasakysiu bus su kaupu.

- Nemanau, kad čia teks kažką aiškinti. Aš manau, kad užteks ir to. - parodžiau jam laišką. - Žinai, patarimas ateičiai. Niekada neslėpk svarbių daiktų namuose.

- Ar tu... Ar tu knisaisi po mano daiktus?! - užrėkė Dean.

- Nejau ir taip nėra aišku? - atkirtau.

- Tu jį skaitei? - vis dar piktinosi jis, bet balso toną jau nuleido.

- Pala, Dean, ar tai...

- Taip. Čia būtent tai, apie ką tu ir galvoji. - pertraukdamas Noah atsakė vaikinas.

- Aš vis tiek nesuprantu. Na ir kas. Tai paprastas laiškas. Kodėl tu knisaisi po Dean daiktus? - paklausė Katherin.

Aš ją ignoravau. Mudvi jau seniai atitolome. Nors ir esame seserys. Jei atvirai, tai aš net neprisimenu kada su ta mergina persimečiau daugiau nei keliais žodžiais. Alex man buvo visuomet daug artimesnė nei Katherin. Kad ir kaip bebūtų liūdna.

- Žinai, Dean, aš tikrai tavimi pasitikėjau visą šį laiką. Tikrai maniau, jog galbūt šįkart neliksiu apgauta ir išduota. Nors visgi to tikėjausi. Tik ne iš tavęs. Tu išdavei mane. Dėl moters, kuriai terūpi sugriauti tavo gyvenimą! - surikau. 

- Užtilk, Hope! Tu nieko nežinai. - nepasidavė jis.

- Nieko nežinau? Taip. Nežinau. Niekas nieko nežino! Mes gyvename nežinioje ir įtarimuose, kuriuos mums keli tu, Dean! - atkirtau. 

- Hope, neturėjai teisės knistis po mano daiktus. - stengėsi išlikti ramiu vaikinas.

- Ak, tai aš turėjau laukti, kol įvyks mainai ir bus per vėlu? - paklausiau. - Ar bent ruošeisi man pasakyti? Ar bent akimirką padvejojai dėl savo sprendimo? O galbūt iš karto nusprendei, jog esu neverta galimybės gyventi!

- Hope...

- Tu manai, kad aš nieko nežinau? Manai, kad Edward norėjo manimi atsikratyti tik dėl to, jog apvogiau jį? Ne. Iš tiesų, aš jo net neapvogiau. Tai buvo melas, kuris turėjo pakeisti tiesa. - tariau. - Aš praleidau su juo laiko daugiau nei kuris nors iš jūsų kada nors praleidote. Pameni, tuos metus, kai buvau „išvykusi"? - paklausiau jo. - Tai buvo dar vienas melas. Aš buvau pas Edward. Buvau įvairiais būdais verčiama prisidėti prie jų. Žinojau, jog jų tikslas buvo pasinaudoti manimi ir prisivilioti jus. Galiausiai aš apsimečiau ir tapau jų dalimi. Sužinojau apie Edward, jo gaują, metodus... Kai supratau, kad manimi pakankamai pasitikima, pabėgau. - pasakojau. - Bet tai nebuvo šio pasakojimo esmė. Tuo metu, kai buvau su Edward, sutikau jūsų motiną. Žinai, kas juokingiausia, Dean? Ji net nebuvo pagrobta. Ji buvo su Edward savo noru. Jie tik nori pasijuokti iš tavęs. Edward tai planavo metų metus!

- Tu meluoji. Bandai išsigelbėti. - netikėjo Dean.

- Išsigelbėti? Nuo ko? Tavęs? - nusijuokiau. - Viską pasakoju ne tam. Tiesiog prieš išeidama noriu tai papasakoti. Kad neapsikvailintum dar labiau. - tariau. - Tavo motinos vardas yra Reya Williams. Ji savo noru buvo Edward gaujos narė. Ji nė nemirktelėdavo, kai paklausdavau apie jus. Jos atsakymas visuomet buvo vienas ir tas pats: „Man taip pasisekė, kad atsikračiau tų dviejų."

- Niekada to nesakei. - sumurmėjo Alex.

- Nes aš žinojau, kad nors ji jus ir paliko, jums ji vis tiek rūpi. Be to, aš pabėgau. Maniau, kad geriausia bus apie tai pamiršti. - paaiškinau. - Bet viskas taip paprastai nesibaigė. Buvau kliūtis Edward planui. Žinojau viską. Todėl turėjau būti pašalinta. Kai Edward buvo nužudytas, pamaniau, kad tas jo planas buvo tiesiog pamirštas, kaip ir tie mano metai. Deja, ne.

- Meluoji. - nepasidavė vaikinas.

- Žinai, man nusispjauti tiki tu manimi ar ne. Aš pasakiau tau tai, ką žinau. Tavo reikalas yra ir toliau elgtis, kaip kvailiui, arba atsipeikėti ir susitvarkyti gyvenimą, kol dar nevėlu. - atsakiau. - Nagi, Dean, manau, kad tu pats viską puikiai supranti. Jie manęs nori, kad pagaliau galėtų atsikratyti. O už tai gausi savo motiną, kuri pasitaikius pirmai progai grįš pas juos. Juk turi galvą. Pridedam a prie b ir gaunam tai, jog tu liksi vienas, nes per savo kvailystes prarasi visus. Bet kai tai nutiks, aš jau būsiu toli. Ir jau seniai būsiu tave pamiršusi.

Tuomet nuėjau į kambarį, kuriame palikau savo daiktus. Vos juos pasiėmiau, nuėjau prie išėjimo. Paskutinį kartą apsikabinau Alex. Net Katherin atėjo atsisveikinti.

- Tikiuosi, susitiksime kurioje nors iš mano kelionių. - vylėsi Kath. Mes su Alex susižvalgėme. Abi supratome, jog to nebus...

- Tikrai tikiuosi, jog jums viskas bus gerai. Noriu tik vieno dalyko iš jūsų. Kai Louis grįš... 

- Mes žinome ką daryti. - patikino mane Alexandra šyptelėdama. Žinojau, kad iš tiesų jai sunku ir vėl su manimi skirtis. Bent jau galiu būti rami, jog dabar ji turės Jack, kuris ja pasirūpins...

Dar kartą apkabinau merginas. O tada aš palikau šiuos namus.

SVARBU!

Kita dalis paskutinė.