Galimybė Laukti

Trisdešimta dalis

  Ar visi atsidūrė kambaryje, ar ne, niekas čia nežino, bet Senelis su Senele sėdėjo ant sofos ir kūrė pasakas. O vaikučiai pabiručiai susidomėję klausėsi. Aišku, ne Titas su Denise nes tie bandė ištraukti gaidelį iš medžio, kad anas neužmuštų vištelės. O vištelė pati nugaišo. 

 -Mes visi girti, tai žaisim kortom, -tarė Teo ir padėjo ant stalo bananą, -Mano statymas.

 Zoe pastatė šalia tuščią butelį.

 -Šitas nors dešimt centų vertas, -pasišaipė.

 -Nesityčiok iš mano banano, -supyko Teo.

 -Neturi tu banano, jis pastatytas,- atkirto Zoe.

 -Turiu kitą bananą!

 -Jei čia būtų fekalijų princesė tai prikištų tau tuos bananinius prezervatyvus, - nusišaipė Titas. 

-Jei tu čia, tai kas su Denise? -paklausė Zoe.

 -O Denisė viena. 

-Ups. 

Ir pamiršę Teo bananą visi nubėgo baladot į Denisės kambario duris. Vos jijas atidarė visi nuskendo elektronkės dūmuose. Zoe pasiuto ir pradėjo rėkt ant jos ir ant Tito ir ant visų, išskyrus Teo, nes slapta vylėsi, kad jis gėjus. Mergą spalvotais plaukais tai užkniso todėl ji paimė į Denisės elektronkę ir nuėjo veipint į kiemą.

 -Jokios romantikos, -sumurmėjo Faustas. 

Amelija pavartė akis, bet niekas, apart nuostabios rašytojos (manęs), to nepastebėjo.

 -Einu parūkyt, -išsirėkusi pasakė Zoe.

 Aišku, Teo nuėjo kartu.Denisė apsižliumbė ir Titas visus išvijo iš jų kambario. Visi nusižvengė iš Tito reikalavimo palikti juos vienus. Arijus nubėgo susieškot savo merginą, o tie keturi sumąstė nueit ant tilto nes manė kad nepragėrė proto. Aišku, Amelijos megztinį jie būtinai paliko namie, kad Faustas galėtų pasielgti romantiškai. Frėja su Luku ėjo už nugaros mieląjai porelei ir juokėsi iš jų romantiškų nesąmonių. Iš pradžių Faustas aprengė Amelijai savo megztinį, nors tai visiškai nebuvo šalta. Tada pernešė ją per mažą, įsivaizduojamą balą. Vėliau nupirko šerbeto, kurį teko pabaigt Frėjai, nes Amelija jo nenorėjo. Faustas nekreipė į tai dėmesio, o Frėja su Luku lūžo jiems už nugarų. Pagaliau jie priėjo tilto galą, Amelija jau visai susinervavusi buvo.

 -Na, vaikučiai, kam cigaretę? -pasiteiravo Faustas. 

Lukas su Frėja lūždami papurtė galvas.

 -Imk, Amelyte, tavo mėgstamiausios, -Faustas ištiesė jai pakelį.

 -Nenoriu.

 -Nu Amelyte, imk tik, bent paragauk.

 -Man ne trylika, aš jau bandžiau. 

-Nu Amelyyyte.

 Ir galiausiai Amelija nusileido Fausto zyzimui. Lukas su Frėja susižvalgė ir pabėgo nuo jų cigaretiškų dūmų apsimesdami kad kosėja.

 --- 

Per daug emocijų kad normaliai rašyt bet su Emilijoškos rašymo laiku sueina.