Galimybė Laukti

Dešimta dalis

Frėjos galvoje sukosi dvejonės, neleidusios jai užmigti. Suplėšytą baudos kvitą ji jau buvo pamiršusi. Dabar sprendėsi kiti klausimai: vakarėlis ir Arijus. Na, jei ir pavojingas, Frėja nemanė, kad blogai, jei ji bendraus su Arijumi. Tik bendraus, nieko daugiau. Tuo labiau tas vakarėlis. Juk ten bus daug žmonių, kurių ji nepažinos.

Penktadienis mokykloje slinko greitai. Ji vis dar nebuvo supratusi, kaip, po velnių, čia turėtų pavalgyti. Stalai apsėsti grupelėmis susiskirsčiusių žmonių, kurių Frėja nepažinojo. Amelijos niekur nesimatė. Ji vis mąstė, kaip čia pavalgys, jei nusipirks maisto, juk nesėdės prie kampo ir neės kaip kokia benamė. Būtų išjuokta.

Staiga ji pajuto, kaip kažkieno rankos apsiveja jos liekną kūną per liemenį. Frėja jau nori rėžti ką nors, kad tuoj tų rankų neliks, tačiau ant jos peties nusileido juodų plaukų kupeta papuošta galva. Arijus nusišypsojo, pažvelgęs į ją.
-Nori pavalgyti su manim? -paklausė jis.
Frėja gūžtelėjo. Arijuj nepatiko, kad ji dvejoja. Jis švelniai kelis kartus pabučiavo jos kaklą.
-Prašau, važiuojam, -ištarė jis.
-Važiuojam? -sutrikusi paklausė ji.
-Negi manei, kad valgysim šitoj skylėj? Kainos užkeltos dvigubai. Važiuojam kur nors, pertrauka ilga.
Frėja vėl sudvejojusi gūžtelėjo.
-Nagi, -įkalbinėjo Arijus, -Važiuojam, aš vaišinu.
-Hmm... Gerai, tebūnie, -ji sutiko ir nusišypsojo.
Vaikinas išsišiepė ir apkabino ją per pečius. Jie lėtai žingsniavo iš valgyklos. Tik dabar Frėja pastebėjo, kad dauguma mokinių juos stebi. Ypač merginos, jų žvilgsniai pavydūs ar pikti... Tai pasidaro keista.

-Kokia muzika tau patinka? -paklausė Arijus, jiems žingsniuojant koridoriumi.
-Na, nelabai turėjau galimybių rinktis, klausiau kas grojo per radiją. -atsakė Frėja.
-Bent bus proga parodyti tau gerą muziką, -vaikinas nusišypsojo.
Jie įsėdo į juodą automobilį, stovėjusį netoli nuo mokyklos.
-Nori picos? -paklausė Arijus.
-Būtų neblogai.
Jie persimetė šypsniais. Vaikinas įjungė muziką, užgrojo Bullet for my Valentine ,,Riot". Frėjai visai patiko.

Jie nuvažiavo į piceriją netoli mokyklos. Užsisakė mažą picą su pomidorais. Kai ją iškepė, išėjo ir pradėjo valgyti mašinoje.
-Tai kaip dėl vakarėlio? Tu būsi? -paklausė Arijus.
Frėja sukramtė ir nurijo kąsnį.
-Taip, kiek supratau, mane ima. -atsakė.
-Tuomet puiku. Jei tavo sesuo nepriūrės tavęs kaip sarginis šuo, galėsime kažkuriam laikui išsmukti. - vaikinas nusišypsojo.
-Pabėgti iš vakarėlio? -ji pakėlė antakį, -Ką dar sumąstysi.
Arijus nusijuokė, vos nepaspringdamas pica.
-Mes galėsim suvalgyti dar vieną picą. Patikėk, po kelių valandų tenai užknis, nebent per tas kelias valandas prisigersi iki komos.
-Man sakė, kad ten palanku susirasti naujų draugų, -ištarė mergina.
-Jeh, ten daug kam palanku, -jis nusijuokė, -Jei kalbam apie tai, ką tau sakė, tai ką Amelija prikalbėjo apie mane?
-Sakė, merginos nestokoja tavo dėmesio, -ji nusijuokia.
-Jeh, aš toks, -Arijus nusišypso ir pribaigia paskutinį picos gabaliuką.
Jie nuvažiuoja atgal į mokyklą.
-Tiesiog prisirišimas ir ilgalaikiai santykiai manęs nedomina, -paaiškino jis.
-Dar sakė, įkliuvai policijai. Ir ne kartą, -prisiminė Frėja.
-Na, tai daugiausia smulkios vagystės ir žolė. Jokių žudymų ar prievartavimų, -vaikinas nusijuokė.
Frėja užvertė akis. Jis juk bandė parodyti, kad nėra ko bijoti. Tačiau ji nebijo, Saulutėje dar blogiau būdavo.

Į pamokas jie grįžta pavėlavę dešimt minučių. Įeina į mokyklą ir tyliai žengia koridoriais.
-Žiūrėk, kad tavo sesuo nesužinotų, jog vėlavai į šitą pamoką, kitaip supras, kad buvo kartu, -perspėjo Arijus.
-Ar tu bijai? -Frėja kreivai išsišiepė.
-Ne, tik nenoriu pridaryt tau nemalonumų.
-Eh, visi jūs taip, nebijot, o kai grėsmės atsiranda - dedat į kelnes, -ji nusijuokia.
-Taip, taip, stereotipai, -Arijus užverčia akis, -o dabar atgal į pamokas.
-Iki, -ji šypteli.
-Iki.

-----------
Aš nenorėjau miego. Kas man negerai.