Galimybė Laukti

Pirma dalis

Nuo pat pirmos dienos, kai tėvai paskelbė įsivaikinantys mergaitę, Amelija pradėjo įrenginėti jai kambarį, taip parodydama tėvams, kaip ji laukia naujos šeimos narės. Šiandien kambarys visiškai pasiruošęs atvertomis durimis sutikti savo naują gyventoją. Lengvai žalsvos sienos priduoda kambariui jaukumo, o balti baldai suteikia šiam mažam kambariui erdvės. Amelija džiaugėsi savo darbu ir tikėjosi, kad jos sesei patiks. Ji lengvai atsiduso atsisėsdama ant lovos ir pradėjo skaičiuoti minutes iki tėvų grįžimo. Mergina svajojo apie jaunesnę seserį, tėvai taip pat mylėjo mažus vaikus. Tuo labiau Amelijai jau aštuoniolika, tad ji be problemų gali pagelbėti. Suskambėjus durų skambučiui Amelija bėgte nusileido laiptais į pirmą aukštą ir atidarė savo mylimiems žmonėms lauko duris. Subrendusi mergina nedrąsiai stovėjo už tėvų vis žvalgydamasi aplinkui. Amelija su didžiule šypsena įleido namiškius į svečių kambarį. Tėvai buvo ne ką laimingesni už aavo suaugusią dukterį. Amelijos tėvas pristatė jai jos naują seserį-Frėją. Ji buvo truputį jauneanė už Ameliją, įpusėjo šešioliktus metus. Amelija vis dar neišspyrusi savo šypsenos pro duris palydėjo Frėją iki jos kambario bei trumpam aprodė visą jų namą.
-Tikiuosi tau patinka žalsva apalva, nes būtent tokios spalvos tavo sienos. Bet jeigu neįtiks, lengvai galėsime perdažyti,-nusišypsojo Amelija.
Frėja davė suprasti, kad jai puikiausiai tinka žalsva. Amelija palikusi jaunesnę sesę išsikrauti savo daiktus nuskubėjo į svetainę, pas savo tėvus. Jie papasakojo apie Frėją tai, ką patys tiksliai žinojo ir paprašė, kac Amelija saugotų ją, ir nenuleistų akių nuo jos mokykloje. Nauji klasės draugai gali nepriimti jos teigiamai, dėl ko tėvai jaudinosi, bet Amelija įtikino juos, kad visą mokykloje sutvarkysianti, jei kažkas nemalonaus atsitiks Frėjai. Netrukus svetainėje pasirodė pati Frėja, kuri norėjo susipažinti su šiuo mikro-rajonu. Tėvai ruošėsi paskirti šią misiją Amelijai, bet teko to iš karto atsisakyti, nes Frėja pageidavo padaryti tai su jais. Amelija jautė šiokį tokį skaudulį, jog jos sesuo nenorėjo praleisti laiko su ja, bet iš kitos pusės pilnai ją suprato, jog nori suaipažinti ir su pačiais tėvais. Tad palinkėjusi gerai praleisti laiką, Amelija nuskubėjo į savo kambarį, kad galėtų parašyti savo klasės draugui Teo. Amelija jam jau gerus metus jaučia kažką daugiau, nei draugystę. Bet kad ir kaip banalu tai bebūtų, prisipažinti jam apie savo jausmus iki šiol negali. Ji pati iki galo nežino, ar tai baimė, ar tai jaudulys. O gal Amelijai užtenka tiesiog draugų statuso tarp jų. Norėjo jam parašyti dėl matematikos projekto, kurį turi atlikti kartu. Iki jo pristatymo liko trys savaitės, tad verta buvo sunerimti dėl to. Dvejeto gauti Amelija tikrai netroško. Teo pasiūlė susitikti jo bute savaitgali. Pagal jį, bus daugiau laiko paruošti velnio testamentą. Teo nemėgo nei matematikos, nei šio dalyko mokytojos. Pagal jį, tai velnias nusiuntė šią moterį į mokyklą.
Vakare grįžus tėvams su Frėja, kartu susėdę prie vakarienės stalo kalbėjosi apie šią dieną ir apie tai, kaip visi laukė Frėjos. Frėja aiškiai jautėsi nejaukiai, tad tiesiog tylėjo, karts nuo karto palinkčiodama galva.

-----
Pirma dalis jūsų teismui!
Kaip matote, rašome trečiuoju asmeniu, kas bent jau man, padaro tekstą gražesniu ^^
ĮSPĖJIMAS!
Aš esu tinginė, tad lauksit būtent Amelijos pozicijos. Atsiprašau^^