Always Be Together

24 dalis

- Debbie Edwards - kreipėsi daktaras į Perrie's mama norėdamas pranešti naujienas.

- Apgailestaujame , bet James Edwards neišgyveno. - liūdnai pasakė daktaras. Perrie nieko nesakė tik apsikabino savo mama ir liejo ašaras. Suknistas Erick. Dėl visko kaltas jis. Pezz niekada negali sužinoti , kad tai jo darbas. O ypač dabar. Kas žino ką ji gali iškrėsti. Bet aš ... Aš prisiekiu, kad jis mirs nuo mano rankos. Buvau begalo įsiutusi. Todėl nieko nesakiusi tiesiog išėjau iš laukiamajo.Kieme buvo tamsu. Jau ėjau per mašinų aikštelę kai pajutau kaip kažkas sugriebė mano ranką.
- Kur eini ?  - prieš mane stovėjo Harry.
- Nudėti jo. - atkirtau šaltai.
- Jede ... tai būtu kvailas sprendimas. - atsiduso.
- Tai tu leisi jam taip lengvai išsisūkti ?! - rėkiau.
- Ne ... bet tikrai neleisiu tau kištis į visą šitą mėšlą ! - jau rėkė ir jis.
- Dėje ... pavėlavai !! - išrėžiau į akis ir jau norėjau eiti tolyn , bet Harry pagavo mane už riešo ir apsukęs įsisiurbė man į lūpas. Bučinys tesėsi tikriausiai visą amžinybę. Kai atsitraukėme aš vis dar buvau užsimerkusi po keletos sekundžiu lėtai atsimerkiau ir pamačiau tas gražias žalias akis ir duobutes vaikino skruostuose.
- Mes su Mark pasibučiavome - tyliai pasakiau. Harry veide dingo šypsena. Jis žiūrėjo į mane su paniekinimo žvilgsnių. Nieko nesakiusi tiesiog nuėjau. Skruostais redėjo ašaros. Dabar tarp mūsų su Harry tikriausiai viskas baigta. Kodėl aš sutikau eiti į tą parką ? Kam iš vis atsakiau į Mark bučinį ? Tik dabar supratau kaip sušiktai aš ji mylėjau. Užklupo prisiminimai. Prisiminiau tą medį po kuriuo susipažinau su Hazza , tą nakti kai Erick jį pašovė ir mūsų pirmą kartą , tai pat tą vakarą kai sedėjome verandoje ir kalbėjomes. Tą vakaras buvo vienas iš geriausiu visam mano menkame gyvenime. Ėjau gatve kai išgirdau balsą prieš save.
- Ei ... tau viskas gerai ? Pakėliau galvą ,bet nieko nemačiau nes buvo tamsu ir taip pat akys buvo pilnos ašarų .Norėjau kažką atsakyti bet pajutau kaip prarandu samonę.
*Rytas*
Pramerkiau akis. Gulėjau kažkokioje lovoje neatpažistamame kambaryje. Išlipau iš lovos. Išėjusi iš kambario įėjau į virtuvę. Ten be marškinėliu gamino pusryčius kažkoks vaikinas.
- Atsiprašau , kur aš ? - nedrasiai paklausiau.
- Am .. tu mano namuose - nusišypsojo vaikinas. Nežinau kaip bet jis man atrodė gerokai matytas , tik negalėjau prisiminti kur.
- Kaip aš čia atsidūriau ? - toliau smalsavau.
- Vakar eidamas gatve pamačiau tave verkiančia. Tad paklausiau ,,ar tau viskas gerai ? " tu nieko neatsakiusi tiesiog nualpai. Nežinojau ką su tavimi daryti ,tad tiesiog parsivežiau tave čia.
- Aišku ... - teišlemenau.
- Ar mes nebuvome susitike ? - paklausė vaikinas . Tai tikrai nesutapimas pagalvojau nes ir man jis atrodė pažistamas.
- Ne nemanau - pasakiau nenorėdama išsiduoti.
- Beje aš Louis. - nusišypsojo. Nežinau kodėl , bet savo vardo nepasakiau.
- Man jau laikas eiti - prakalbau po keletos minučių tylos.
- Ne ne ne , net negalvok - kalbėjo jis. Visą kūną perėjo šiurpuliukai. Gal jis koks pedofilas.
- Nepavalgiusi tu niekur neisi , dar nualpsi vidury gatvės kaip vakar. - nusijuokė. Stengiausi būti maloni ,tad atsakiau jam tuo pačiu. Kai jis pagamino pusryčius tiesiog atsisėdau prie stalo ir valgiau. Bijojau atsisakyti kas ten žino ant kokio psicho gali užsirauti.
- Tuoj grįšiu. - pasakė ir nuėjo į tą kambarį kuriame aš prabudau. Staiga jo mobilusis suvibramo. Greitai paiemiau jį ir perskaičiau žinutę. Ekrane švietė Erick vardas. " vidurnakti atvažiuok į sandėlį " . Net sustyngau. O dieve čia juk vienas iš Erick pakalikų. Dabar prisiminiau tas pats kuris laikė mane kol Erick paleido kulką į Harry, vienas iš tų kuris visada stovi šalia to šunsnukio. Greitai atsistojusi pasiemiau peilį nuo spintelės. Norėjau jau bėgti pro duris iš šių namų , bet pamačiau kaip ateina tas vaikinas , todėl greitai atsisėdau į savo vietą ir pasidėjau peilį sau ant kelių po stalu , kad jis jo nepamatytu.
- Viskas gerai atrodai lik vaiduoklį pamačiusi ? - su šypsena paklausė Louis. Kas per velnias ? Kodėl jis toks mielas man ?
- Viskas puiku - nusišypsojau atgal dirbtine šypsena.
- Kuo tu vardu ? - netikėtai paklausė jis.
- Am ... Megan - ilgai pamaščiusi pasakiau nenorėjau sakyti savo tikro vardo. Kelias minutes įsitvyraujo tyla.
- Ne tu ne Megan ... tu Jade - staiga nuo jo veido dingo šypsena.