Always Be Together

26 dalis

- O dieve Jade raminkis - iš viršaus nusileidęs Zayn parodė Dylan , kad gali užeiti. Norėjau uždaryti duris , bet prieš mane išdygo Harry.
- O aš galiu užeiti ? - paklausė sarkastiškai.
- Am .... Na ... Taip - mikčiojau įsigansusi. Harry tiesiog praėjo pro mane į vidų. O dieve ! Ką jis čia veikia. Buvau teisi ... jis tikrai nekenčia manęs. Uždariusi duris nubėgau į savo kambarį. Na tiksliau tik užbėgau laiptais ir banžiau išgirsti apie ką jie kalba svetainėje.
- Žinau kur bus Erick šiąnakt, mes su Mark susėkėm jį.
- Kaip suprasti ? - paklausė Zy.
- Jis rašė Tomilson , kad vidutnaktį būtu sandėlyje tik bėda nežinau kuriame . Vis bandžiau prisiminti kur man visa tai girdėta.
- Šiąnakt nudėsiu Louis , o jūs pasirūpinkit Erick - kalbėjo Harry.
- Neee !! - pradėjau rėkti bėgdama laiptais žemyn.
- Kas ne ? - paklausė Zayn.
- Tu nežudysi jo - žiūrėdama tiesiai Harry į akis išrėžiau.
- Kodėl tau rūpi ... tu jo net nepažįsti ? - nusijuokė jis.
- Tikrai ? - sarkastiškai paklausiau. Jie tryse susižvalgė , o tada visi atsistojo. Nežinau kodėl , bet man pasidarė gan baisu ir tiesiog pradėjau bėgti į savo kambarį. O paskui mane ir jie. Uždariusi duris bandžiau jas užrakinti , bet nespėjus pasukti užrakto pro duris įsiveržė Zayn ir po to visi likusieji. Greitai atsisėdau ant lovos ir lik niekur nieko įsijungiau telėvizoriu.
- Iš kur pažįsti Tomilson ? - paklausė Harry.
- Apie ką tu čia kalbi ? - vaidinau.
- Neapsimesk Jade - pavartė akis Zy.
- Nu gi nieko aš nepažįstu - toliau apsimetinėjau.
- Meluoji - nutęsė Zayn.
- Nu pažįstu ir tiek ... - kalbėjau žiūrėdama kažkokią laidą per tėliką.
- O dieve tu gali išjunkti tą televizoriu ir normaliai paaiškint ? - suirzė Harry.
- Pfff... priversk - prunkštelėjau.
- Kaip sau nori - nusivaipęs čiupo už televizoriaus pultelio kuris buvo mano rankoje. Aš jo nepaleidau ir galiausiai kai išsilaisvinau pultelį iš jo gniauštu pradėjau bėgti link svetainės. Girdėjau , kad jis mane vejasi . Jau buvau virtuvėje , kai netikėtai buvau prispausta prie sienos. Jaučiau jo kūną prie savojo kaip ir jo kvėpavimą.
- Nežaisk su manimi Jade , kaip žaidei praitą kartą - kalbėjo man į ausi ištraukdamas pultelį man iš rankos. Nesipriešinau , leidau jį išimti. Negalėjau patikėti , ką jis ką tik pasakė. Aš niekada nežaidžiau su juo aš jį suknistai mylėjau. Negi jis tikrai manė , kad aš su juo tik žaidžiau ? Staiga išgirdom , kaip Zayn su Dylan lipa laiptais ir Harry atsitraukė nuo manęs.
- Taigi gal paaiškinsi - atėjas neatstojo Zayn. Tikrai norėjau papasakoti jam , bet negalėjau. Nenorėjau sakyti kaip ėjau apsižliumbus keliu po viso to mėšlo su Hazza ir atsijungiau vidury gatvės. Tiesiog nenorėjau , kad jie žinotu.
- Na .... ta nakti kai Pezz tėtis .... okey tiesiog ėjau gatve , pasidarė silpna , nualpau , atsiradau pas Louis. Aišku ? - tragiškai viska išdėščiau.
- Ne - nutęsė Dylan.
- Nu tai tada ir nesistengsiu išaiškint - nusivaipiau.
- Palauk ... palauk tai šia nakti ir buvai pas Tomilson ?! - sušuko Zayn.
- Gal ... - banžiau neišsiduoti , bet visiškai neišėjo.
- Tu gal išprotėjai !? - nenustojo kelt dramu. Harry  su Dylan stovėjo apake. Nesuprantu kas blogai , jog Louis nėra koks žudikas maniakas.
- Am ... ar jis tave lietė taip kaip nederėtu ? - po ilgos tilos paklausė Harry.
- Ką ?! Žinoma ne , kodėl taip pagalvojai ? - nustebau , bet tuo pačiu ir džiaugiausi, kad jam vis dar rūpi.
- Jade ... jis nėra geras žmogus. - atsiduso jis.
- Kodėl jums visiems taip atrodo ! Nors palauk gal dėl to , kad Harry buvo su juo geriausi draugai o po to jis perėjo į Erich puse nors tai ir neprikausė nuo jo ?! - šaukiau dabar ir aš.
- Kaip tai nepriklausė nuo jo ? - paklausė Dylan kol kiti stovėjo apšale.
- Koks skirtumas ... - pavarčiau akis ir nuėjau į savo kambarį. Gulėjau lovoj ir ilgai galvojau apie praitą dieną. O dieve ... Pezz ! Kokia aš draugė jai nepalaikiau jos sunkia akimirka. Kai man būdavo sunku ji visada būdavo šalia. Greitai apsivilkau padoresnius drabužius ir pasiemusi mašinos raktelius išlekiau iš namų. Ėjau link namų duru kai mane pertraukė Harry.
- Tai dabar pas Louis išeini ? - paklausė jis.
- Kas per velnes Harry ?
- Nežinau šiaip klausiu ... jog jus tokie artimi ,,draugai" - pasakė parodidamas kabutes.
- Ną jai ka mes irgi tokie buvom - nutęsiau.
- Jo prieš tau pasilaižant su Mark - numykė sarkastišku tonu.
- Užsičiaupk Styles ...  - sugriežiau dantym.
- Hm ... priversk - vaidino kad galvoja.
- Rimtai dabar visa laika man tai priminsi ! Po velniu tai jis mane pabučiavo o ne aš jį ! Nors žinai ką ? Aš neprivalau tau aiškintis . Tad užsikrušk Styles ! - išspjoviau viską jam į veidą ir trenkusi durim išvažiavau . Privažiavus Perrie namus pasibeldžiau į duris. Po kelių akimirku jas atidarė Pezz su paraudusiom akimis . Nieko nelaukusi apkabinau draugę.
- Atleisk man ... - tyliai pasakiau.
- Už ką ? - paklausė vis dar apsikabinusi mane.
- Už tai , kad nebuvau šalia kai tau manęs reikėjo . - atsidusau.
- Viskas gerai , žinau kad ir tau šiuo metu sunkus metas . - nors nemačiau jos veido jaučiau , kad ji tikrai nusišypsojo. Po dar šiek tiek laiko atsitraukėme.
- Ar viskas gerai ? - paklausiau pačio durniausio klausimo. Ji tik papurtė galvą kas reiške kad ne.
- O tau ? - paklausė to paties. Aš taip pat papurčiau galvą.
- Ar ateisi rytoj ? - pasiteiravo.
- Am kur ? - pasimetusi paklausiau.
- Na rytoj jį laidoja. - nuleido akis į žeme Pezz.
- Ei viskas gerai... žinoma ateisiu - pagloščiau jos peti.
- Pasiliksi ? - paklausė Perrie.
- Norėčiau , bet šiąnakt turiu kai ką sutvarkyti. - rimtai atsakiau prisiminusi vaikinų pokalbį apie Louis ir sandėlį.
- Gerai ryt susitiksim - nusišypsojo.
- Taip , žinoma - dar kartą apsikabinau Pezz ir išėjau. Įsėdau į mašina ir paspaudžiau greitčio pedalą. Na šiandien lauke tikrai ilga naktis.