Force

3 Dalis

Įėjusi į tuščius namus, apsidairau prisimindama šiandienos įvykius. Aš pirma karta lieku viena namuose žinodama, kad niekas artimiausiu metu negrįš. Jausdavausi daug saugesnė, kai brolis vaikščiodavo po namus, bet dabar teks taikytis prie vienatvės. Turėsiu pasiruošti kaimynų antpuoliui, o jau nekalbu apie tai, kas nutiks, kai mama sužinos.

Nueinu į brolio kambarį, atsiguliu į lovą ir apsikabinu jo pagalvę. Aš nežinau ką turiu daryti. Advokatė prasitarė, kad galimybė jam laimėti bylą yra tik tais dešimt procentų. Toli nuo realybės. Mes neturime pakankamai pinigų geresniam advokatui, todėl tikrai nelaimėsime. Visi įrodymai prieš mano brolį.

Važiuodama autobusu link nuovados, stengiausi per ilgai neužmerkti akių. Dėl nerimo ir daugybės minčių galvoje, negalėjau užmigti, todėl šiandien jaučiuosi, kaip lavonas. Visgi, esu pasiruošusi iškamantinėti keistuolį Kristoferį. Ilgai galvojau, kodėl jis taip pasakė ir ar teisingai tai supratau. Bandžiau ieškoti naudos iš to, bet vis sustoju prie kvailų minčių, jog mano broliui nėra šansų ištrūkti. Žinau, kad jis nekaltas, jaučiu tai, bet tai neprivers teismo pakeisti nuosprendžio.

Išlipu iš autobuso, pasižiūriu į didelį pastatą, kuriame yra laikomas mano brolis. Kol kriminalistai viską tirs ir kol vyks teismo posėdžiai, jį laikys čia. Na bent jau taip man sakė. Šiek tiek ramiau jaučiuosi, nes žinau, kad čia nėra jokių žudikų ar kitokio plauko nusikaltėlių. Jis čia kol kas saugus.

Įeinu į pastato vidų bei pamatau advokatė, kuri maloniai man nusišypso vos pamatydama, jog esu čia. Prieinu prie jos ir tyliai pasisveikinu. Kartu su ja stovi kriminalistas, kuris vakar apklausinėjo mano brolį.

-Turbūt busite Oskaro Miller sesuo,-pasižiūri į mane. Jaučiuosi nedrąsiai prie jo, nes esu kur kas mažesnė ir smulkesnė, o jau nekalbu apie tai, kad šis vyras tikrai neapdovanotas mielu veidu.

-Taip.

-Aš kriminalistas Erikas Thomson,-ištiesia man ranką, kuria aš nedrąsiai paspaudžiu. Nors matau, kad jis stengiasi būti malonus, bet negaliu žiūrėti į žmogų, kuris vakar bandė mano brolį priversti prisiimti kaltę.-Tyli asmenybė.

-Kaip galiu kalbėti su žmogumi, kuris norėdamas greičiau uždaryti bylą, verčia nekaltą žmogų prisipažinti,-sumurmu. Pastebiu, kad advokatė pasimeta ir žvilgsniu rodo, kad nereikėjo to sakyti. Turbūt visgi turėjau prikąsti liežuvį.

-Vis dėl to susidariau klaidinga įspūdi,-šypteli Erikas ir daugiau nieko nesakęs nueina.

-Negaliu patikėti, kad jis taip lengvai tavo žodžius praleido pro ausis,-apstulbusi prabyla Margarita. Nors šito vyro nepažįstu, bet iš advokatės išraiškos spėju, kad jis nėra auksinis žmogus. Turbūt man viskas galėjo baigtis daug blogiau.

-Ar byla pasistūmėjo nors kiek nors?-klausiu jos, bet ji tik liūdnai papurto galvą. Atsidususi atsisėdu ant kėdės ir pirštais perbraukiu per plaukus.-Atrodo, kad visas pasaulis prieš mus.

-Tai itin sunki byla, reikia laiko ir įrodymų, kad tai ne tavo brolis. Rytoj gausiu bylos kopija, sužinosi visas detales, o dabar nepridaryk problemų. Viskas kabo ant labai plono plauko,-šypteli. Linkteliu jai, nors iš tikro noriu, kad viskas vyktu kuo greičiau.-Eik pailsėti, aš pasidomėsiu ar kas pasikeitė,-paliepia ir nueina baltu koridorių link lifto. Pakilusi nuo suoliuko, jau ruošiuosi eiti, bet vos neatsitrenkiu į kažkieno krutinę.

-Dažnas svečias tu čia,-išgirstu duslų balsą. Pakėlusi galvą pamatau pažįstamą veidą.

-Agente Kristoferį Drake,-sumurmu.

-Vadink mane Krisu,-šypteli.

-Kodėl tiki mano broliu?-paklausiu negalvodama.

-Turiu savų priežasčių,-sumirksi ir palieka mane stovėti viena. Šįkart taip lengvai to nepaleisiu.

Taigi istorijos kėlimas turėjo vykti kiekvieną dieną, bet viena mergina parašė man labai gerą kritiką, kuri privertė mane pagaliau nueiti pataisyti kai kurias vietas apie visa teisėsaugos reikaliuką. Visgi pabandysiu viską padaryti kuo greičiau :)